Siekdama gerinti sveikatos paslaugų teikimą ir padėti Autizmo spektro sutrikimą (toliau – ASS) turintiems vaikams, sveikatos apsaugos ministrė pakeitė vaikų sveikatos tikrinimo tvarką ir nustatė privalomų profilaktinių vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimus.
Pasak Sveikatos apsaugos ministrės, ankstyvas raidos sutrikimo rizikos nustatymas, siuntimas į vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas ir pagalbos šeimai plano sudarymas bei taikymas padės vaikui optimaliai vystytis ir integruotis į visuomenę. „Pagal naują tvarką, vaikų raidos tikrinimus turės organizuoti ir vykdyti šeimos gydytojai, vaikų ligų gydytojai, kiti sveikatos priežiūros specialistai.
Žinau, kad gydytojai jau dabar ruošiasi ir klausinėja, kada gali pradėti tikrinimus pagal šį tvarkos aprašą. Tai džiugi žinia, nes vaikų gydytojai ir medikai supranta, kad ši tvarka palengvins jų darbą ir laukia teigiamų rezultatų. Iki lapkričio mėnesio gydytojai turi suspėti pasirengti tokių procedūrų vykdymui“, – spaudos konferencijoje tvirtino Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė.
Taip pat gerinamos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimas ASS turintiems pacientams. „Iki šiol buvo problemų dėl medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo, nes tokia galimybė nebuvo įteisinta, – sakė sveikatos apsaugos ministrė – Tačiau jau šią savaitę bus baigta derinimo procedūra, kuri papildys įsakymą ir įtrauks į medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo indikacijų sąrašą ir autizmo spektro sutrikimus F84“.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Laura Kanapienienė sakė, kad galimybė anksčiau nustatyti raidos sutrikimą yra tik pirmas žingsnis tobulinant esamą sistemą. Ji pastebėjo, kad šių paslaugų prieinamumas Lietuvoje vis dar yra prastas – didelės eilės raidos centruose, specialistų trūkumas. Pasigendama ir vientisumo tarp Sveikatos apsaugos (toliau – SAM), Švietimo ir mokslo (toliau – ŠMM), Socialinės apsaugos ir darbo (toliau – SADM) ministerijų veiklos.
„Kaip įtikinti tris ministerijas, kad jos dirbtų ranka rankon ir išvien? Kaip, vaikui nustačius diagnozę, tęstinumą užtikrinti švietimo įstaigose? Kaip, galų gale, tėvams gauti iš SADM atokvėpio paslaugas, užtikrinti integraciją į darbo rinką arba neįgalumo nustatymą? Tvarka lyg ir patvirtinta, tačiau ji neveikia. Pasigendame veiksmų koordinavimo terapijų įteisinime, metodikos parengime“, – apie problemas kalbėjo L. Kanapienienė.
Sveikatos apsaugos ministrė pritarė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkei. „Labai teisingai pastebėta, mes kartu, visi trys ministrai pagaliau turime ne svarstyti, o konkrečiai sudėlioti, kaip tas problemas spręsti. Visas išsakytas problemas aš tikrai perduosiu minėtiems ministrams. Mėginsime suvienyti pastangas, kad ASS turintiems vaikams, jų tėvams būtų lengviau“.
Nuo šių metų sausio mėnesio nauja tvarka patvirtinta ir suaugusiems pacientams (18 metų ir vyresniems), turintiems ASS. Iki tol, nustačius sunkesnio laipsnio raidos sutrikimą suaugusiam asmeniui, vietoje ASS būdavo įrašoma šizofrenija, protinis atsilikimas. Nauja tvarka užkirs kelią svetimoms diagnozėms rašyti, padės vertinti ASS sunkumo laipsnį ir leis teikti tinkamas paslaugas. Taip pat patikslintas darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas, kuriuo yra nustatomas ne tik ASS sunkumo laipsnis, bet ir darbingumo lygis suaugusiesiems.
PSO duomenimis ASS turi vienas asmuo iš 160, naujausiais statistiniais duomenimis – apie 1,0 proc. populiacijos. Lietuvoje paskutinį dešimtmetį ASS turinčių asmenų skaičius didėjo: 2001-2013 metais vaikų ir paauglių (0-17 m.) nuo 312 asmens 2001 m. iki 2013 m. padidėjo trigubai – iki 1006 asmenų. Vyresnių kaip 18 metų taip pat daugėjo – nuo 6 asmenų 2001 m. iki 80 asmenų 2013 m.
