Praėjusią savaitę Lietuvos žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo dar viena istorija apie tai, kad Norvegijos vaikų gerove besirūpinantys pareigūnai itin dažnai beldžiasi ir į emigrantų duris, o po jų apsilankymo, įprastas šeimos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom.
Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ turi labai plačius įgaliojimus veikti ir šeima susidomėti gali, tarkime, sulaukusi kaimynų skambučio, kad vaikas ką nors dirba kieme ar pan. Gavusi net mažiausią signalą ši tarnyba pradeda rinkti informaciją. Tai daroma labai kruopščiai – apklausiami darželių auklėtojai, mokytojai, medikai, kaimynai ir pan. Šios organizacijos darbuotojai į namus gali atvykti neįspėję ir stebėti, kokiomis sąlygomis gyvena vaikas, kaip jis auklėjamas ir pan. Neretai „Barnevernet“ darbuotojus lydi policijos pareigūnai.
Tris dukras atėmė remdamiesi paauglės pasakojimu
Šios organizacijos darbuotojai kovo pradžioje apsilankė ir Torvikbukte gyvenančių lietuvio Roberto Bendiko bei rusės Tatjanos Bendikienės namuose. Jie įsiveržė ir išsivežė tris poros dukras – 13-metę Eveliną, 5 metų sulaukusią Emiliją ir vos 3,5 metų Elizą.
Atvykę vaikų teisių tarnybos specialistai tėvams parodė dokumentą, kuriame buvo rašoma, kad šeimoje prieš vaikus smurtaujama. Tiesa, šis faktas pateiktas abejotinai, nes apie tariamus smurto atvejus šeimoje mokyklai pranešė viena iš paauglės dukros draugių. 12-kos metų paauglė teigė mačiusi, kaip prieš porą metų mama, tėtis ir močiutė smurtavo prieš vaikus. Nors vaiko teisių specialistai vaikus buvo aplankę keletą kartų, o padėtis šeimoje jiems nekėlė neaiškumų, tą sykį atžalos iš tėvų buvo paimtos. Gegužės pabaigoje vyks teismo posėdis, kuriame bus priimtas sprendimas dėl vaikų globos.
TV3 televizijos laidoje „Savaitės komentaras“ dalyvausi Seimo narė ir buvusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, paklausta, ar iš tiesų lietuviai nemoka bendrauti su savo vaikais ir verta iš jų kartais atimti vaikus, kad šie susiprotėtų, sakė: „Norvegai pakankamai griežtai žiūri į bet kokį pažeidimą, kuris įvykdomas šeimoje vaiko atžvilgiu. Dalis mūsų visuomenės neteisingai supranta, kaip reikia auklėti vaiką, prižiūrėti, ugdyti“.
Į laidos vedėjos pastebėjimą, kad su vaiko teisių priežiūros institucijomis susidūrusios lietuvių šeimos iš pažiūros neatrodo pačios blogiausios ir tokie žmonės Lietuvoje patys augina savo vaikus, R. Šalaševičiūtė atsakė: „Visose Skandinavijos šalyse veikia labai griežti įstatymai, susiję su vaikų priežiūra, uždraustas bet koks smurtas, įskaitant ir psichologinį. Švedija buvo pirmoji valstybė, kuri priėmė Vaiko nemušimo įstatymą.Mūsų, lietuvių šeimos, ne paslaptis, kad išvyksta ir socialinės rizikos šeimos, pratusios kiek kitaip gyventi, nesigilina į teisės aktus ir tuo nesidomi.“
Į klausimą, ar nenutiktų taip, kad jei norvegai atvyktų į Lietuvą ir čia galiotų dabartinė Norvegijos tvarka, iš visų asocialių šeimų būtų atimti vaikai, Seimo narė atsakė: „Aš manau, kad ne jeigu atvažiuotų, jeigu tas visas šeimas perkelti į Norvegiją ir jos gyventų taip, tos socialinės rizikos šeimos, kaip šiandien gyvena, aš net neabejoju, kad visi vaikai būtų paimti. Jiems būtų nesuvokiame , kaip vaikai gali gyventi tokiomis sąlygomis.“
