Kaip žlugdyti žmogaus iniciatyvą? Didinti mokesčius? Ne. Pakanka drausti kažką veikti – pvz., statyti, plėstis. O tai nykstančiuose kaimuose reiškia draudimą „kvėpuoti“.
Atrodo, esi padorus pilietis, nesėdi rankų sudėjęs. Išvaikštai klerkų kabinetus, viską suderini, o vieną dieną šmaukšt - ir tu su savo ūkiu - saugomos teritorijos „prieglobstyje“ (pvz., regioniniame parke). O čia nesaldu, oi kaip nesaldu gyventi... Ypač jei kažką darai. Nusispjaut, kad ES paramos projektas seniausiai suderintas su galybe institucijų (įskaitant ir regioninį aplinkos apsaugos departamentą), kad tau leista statytis, plėstis, ūkininkauti.
Vieną gražią dieną tau ima ir uždeda grandines – pvz., „nuleidžia“ naujus parko dokumentus. O jie tave kausto. Nesvarbu, kad tu ne tik patsai stengiesi, dirbi, bet ir įdarbini kitus, maitini miestą, pritrauki ES pinigus į Lietuvos kaimo vietoves ir t.t.
Vieną dieną tau – kad ir Krekenavos, Sartų, Vištyčio, Pajūrio (ar kitame) regioniniame parke - ima ir apriboja pastatų aukštingumą, užstatomą plotą (nustato absurdiškai mažą normą – pvz., 300 m², nors reiktų bent jau kelis kartus didesnės). Ką tai praktiškai reiškia? Nors ir gavai ES paramą, tačiau negali ne tik statyti, bet taip pat rekonstruoti, renovuoti tvartus (pvz., tokius, kurių užstatymo plotas viršija 300 m²), kitus pastatus.
Kur dėti gyvulius? Prisiimti ES paramos įsipareigojimai: kaip juos įvykdysi? Virš tavęs pakimba Damoklo kardas. Ką daryti? Sukiesi iš paskutiniųjų. Tvartus stataisi ne regioniniame parke. Dažnai net 40 km nuo ūkio sodybos... Arba nestatai. Su baime lauki „svečių“ iš Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA). Taip ir gyveni su tiksinčia bomba. Atvažiuos, patikrins: nestatai, „vilkini“ projektą – grąžink pinigus!
Problemas kelia ne tik ūkininkai, bet ir paprasti kaimo žmonės. Štai Dzūkijos nacionalinio parko gyventojai yra supančioti jau antrą dešimtmetį. Kokio dydžio turi būti „tradicinė“ dzūkų troba? Pagal 1997 metų parko planavimo schemą - vienokia, pasak dzūkelių - kitokia. Jie iki šiol nesupranta, kodėl bendras užstatytas plotas sklype negali būti didesnis kaip 300 m², o namas – 120 m²... Dzūkų godomis valdžia jau domisi - Marcinkonyse apsilankė net ministras (žr. „Ūkininko patarėjas” 2009 m. vasario 14 d., „Aplinkos ministras išgirdo skundus dėl draudimų Dzūkijos nacionaliniame parke”). Tačiau kas nuo to pasikeitė?
Kaip žmonėms gyventi? Lietuvos kaime žlugdome iniciatyvą. Europos Sąjunga veiklą Lietuvos kaime skatina, o mes – gniaužiame. Dėl įvairių ribojimų „saugomose“ teritorijose ES parama (konkrečiai - Lietuvos kaimo plėtros programa, KPP) faktiškai stringa.
Tiesa, galima pripažinti, kad dalis reikalavimų - prasmingi (nes kiekviename parke, pvz., užstatomas plotas turėtų skirtis). Tačiau kartais nustatomi absurdiški statybų ribojimai. Kaip toli nueisime su tokia tvarka saugomose teritorijose? Kada regioniniuose parkuose peržiūrėsime tvarkymo taisykles, reglamentus? Mes klystame jau antrą dešimtmetį!
Ar mes norime kaimo žmogų grąžinti į balanos gadynę? Į laikus, kai viename trobos gale išsitekdavo keliolika žmonių, o kitame buvo laikomi gyvuliai?..
Rūta Rutkelytė yra TS-LKD narė
