„Prokurorų bausmėms pritariu, jos yra teisingos“, – BNS sakė nukentėjusiuoju byloje pripažintas R. Povilaitis.
Generalinė prokuratūra siūlo buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui per Sausio 13-osios įvykius ir įkalinti jį iki gyvos galvos. Iki gyvos galvos taip pat siūloma įkalinti dar penkis kaltinamuosius nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais – tarp jų ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.
Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.
R. Povilaitis pirmadienį dalyvavo Vilniaus apygardos teismo posėdyje, kuriame vyksta šalių baigiamieji pasisakymai. Žinomas psichologas yra byloje pripažintas nukentėjusiuoju.
„Savo baigiamojoje kalboje tik noriu išreikšti didelį nepasitenkinimą ir apgailestavimą sprendimais, ir tuo, kad šiandien tarp kaltinamųjų nėra M. Gorbačiovo“, – teismui sakė R. Povilaitis.
Jis priminė, kad ne kartą nesėkmingai siekė patraukti buvusį Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą atsakomybėn dėl aplaidaus pareigų vykdymo.
Nukentėjusysis apgailestavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl 1991 metų įvykių iki 2010 metų pabaigos vyko atmestinai, o nukentėjusiojo statusas jam suteiktas tik 2013 metais.
„Ši byla buvo numesta į Generalinės prokuratūros paraštes. To pasekmė – prarastas laikas, mirę įtariamieji, prarastos galimybės išaiškinti kaltininkus“, – kalbėjo nukentėjusysis.
Jis atkreipė dėmesį, kad tik suformavus didesnę prokurorų grupę nuo 2011 metų šiai bylai pradėtas skirti deramas dėmesys.
R. Povilaitis kol kas vienintelis nukentėjusysis, pasisakęs baigiamosiose kalbose Sausio 13-osios byloje. Jis teisme pasakojo, kad neseniai kalbėjosi su kitu asmeniu, per Sausio 13-osios įvykius taip pat netekusiu tėvo. Jis R. Povilaičio klausė, ar jam dar būtų galima įsitraukti į procesą. R. Povilaitis mano, kad teisinio išsilavinimo neturintiems nukentėjusiems trūksta pagalbos realizuojant savo teises.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.
