Vyriausybės ir Seimo nariai keičiasi, visi deklaruoja pagalbą šeimai, bet vis dar sakoma, kad šeimos politika nenuosekli. Kodėl nenuosekli ir ko trūksta? Ko reikia, kad aplinka būtų palanki šeimai?
Būtent apie tai kalbama Tarptautinės šeimos dienos proga Seime pirmadienį surengtoje diskusijoje ,,Šeimos politika – ką gali ir ko negali pačios šeimos“. Diskusijos temas padiktavo jaunų, gausių, krizes išgyvenančių šeimų istorijos.
Problemas sprendžia patys
,,Niekas nenurodė kelio“ – taip pavadinta pirmosios jaunos šeimos istorija. Ji pasakoja apie tai, kad žinių, kaip bendrauti ir kurti tarpusavio santykius, neišmokė nei tėvų šeimos, nei mokykla. Kurį laiką iki santuokos kartu gyvenusi pora savo laiške teigia, kad po to, kai pagaliau nusprendė susituokti, santykiai įgavo naują prasmę. Dabar jie jau augina dukrytę, tačiau kilo naujų problemų: kaip grįžti į darbo rinką ir kur rasti vaikų darželį, nes auklei reikėtų labai daug pinigų, ir kaip susitaupyti būstui.
,,Mes visas problemas sprendžiame patys. Bet esame įsitikinę, kad kitoms šeimos gali prireikti ir psichologo pagalbos“, – rašoma laiške, kuris buvo pagarsintas diskusijoje.
,,Šeimų universiteto“ atstovų teigimu, tokiu atveju į pagalbą vienoms šeimoms ateina kitos šeimos. ,,Tai yra kasdienės situacijos, kurios leidžia naujai pažvelgti į problemas“, – diskusijoje sakė Evaldas Lasys.
Kiti diskusijos dalyviai kritikavo lytinio švietimo programas ir teigė, kad hormonų audros blaškomam paaugliui įduoti į rankas prezervatyvą – ne išeitis.
Veikia tik skurdo politika
Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė pareiškė, kad ,,nuo pat nepriklausomybės pradžios mes turime tokią šeimos politiką, kurią visi tąso kaip paklodę (...) Šeimos politika pasakoja, kaip bus gražu tame rytojuje, o veikia tik skurdo politika. Šeimos politikos mes neturime“, – kategoriškai teigė ji. ,,Gana kalbėti apie socialinę politiką kaip šeimos politiką“, – ragino R. Paulavičienė ir pabrėžė, kad dirbanti šeima nesijaučia stabiliai ir nedrįsta planuoti daugiau vaikų, nes išmokų sistema nuolat kinta. Ji teigė, kad ,,kiekvienas vaikas turėtų turėti galimybę į valstybės remiamų pajamų lygio pajamas“.
R. Paulavičienė taip pat teigė, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune jau tiksi vaikų darželių trūkumo problemos bomba.
Kalbėdama apie būsto problemą, ji teigė, kad kiekviena šeima turėtų gauti paramą pirmajam būstui, o tik vėliau turėtų pradėti veikti lengvatinių kreditų sistema.
Parlamentarė konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė kritikavo Europos nediskriminavimo principą ir sakė: ,,Aš manau, kad Europos Sąjungai mes turime siūlyti kompromisinio įsiklausymo politiką, kitaip bus blogai“.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė piktinosi, kad vaikai mokomi naudotis prezervatyvais, tačiau nerengiami šeimai. Ji pridūrė, kad reikia sujudinti ir savivaldybes, kad jos spręstų vaikų darželių problemas. O ,,darbietis“ Mečislovas Zasčiurinksas ragino grįžti prie ankstesnėje Seimo kadencijoje nebaigtų svarstyti nevaisingumo problemų sprendimą reglamentuojančių įstatymų.
Diskusijoje dalyvauja apie 50 atstovų iš įvairių šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų bei parlamentinės grupės „Už šeimą“ nariai. Renginyje jie aptaria konkrečias problemas ir situacijas, kuriose šeimoms reikalingi palankūs politikų sprendimai.
