R.Masiulio patarėja Vytautė Šmaižytė portalui tvirtino, kad ministro pasisakymo tikslas – patvirtinti, kad vasaros laiko sukimo klausimas yra aktualus ir Lietuvai. Planuojama, kad Lietuva oficialiai kreipsis į Europos Sąjungos instancijas, siūlydama keisti direktyvą dėl vasaros laiko susitarimo, rašo portalas 15min.lt.
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas 15min.lt teigė, kad diskusijos dėl laiko kaitaliojimo atsisakymo Vyriausybės iniciatyva yra prasidėjusios – antradienį premjero patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis šiuo klausimu turėjo pasitarimą su ministerijų ir Seimo atstovais.
BNS primena, kad žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai. Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
2015-ųjų lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos (ES) direktyvą dėl laiko, kad Lietuvai būtų leista nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi, bet Vyriausybė į Europos Komisiją nusprendė nesikreipti. Ūkio ministerija tuomet nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio srityse atlikto tyrimo rezultatus. Nenustatyta, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema darytų neigiamą poveikį ūkio sektoriams bei turėtų neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą dėl vasaros keičiamas dukart per metus. Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Žiemos laikas galioja iki paskutinio kovo sekmadienio.
Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.