Panašu, jog Lietuvos valdžia ir investuotojai į skalūninių dujų gavybą, neatsistebi kaip lietuvių tauta nepasiduoda „Norvegiškam miražui“. Nebestebina ir vieno straipsnio antraštė: „Tik lietuviai gaudami 800 Lt, už šildymą moka 1000 Lt ir protestuoja prieš alternatyvas „Gazprom“.
Tame straipsnio pavadinime skamba valdžios neviltis, jog visos pastangos palaužti tautą, neduoda norimų rezultatų. Žinoma, mes stebiname ne tik savo valdžią, bet ir investuotojus, kaip viduramžiais stebinome kryžiuočius, norėjusius kalaviju mums atnešti „progresą“. Kaip ir tada, taip ir dabar, mes esame laikomi antrarūšiais žmonėmis, turinčiais priimti viską, ką mums bruka „geradariai“. Tik dabar kėsinamasi ne mūsų tradicijas, kalbą, o į brangiausią ką mes turime - į mūsų žemę, jos turtus.
Lietuviai negina „Gazprom“ interesų ir neatsisako gyventi pasiturinčiai, kaip norvegai, tiesiog mes neaukosime savo teisės į švarią, saugią aplinką. Atrodo, Lietuvos valdžia jau nebesugeba blaiviai įvertinti žmonių išsakomų nuogąstavimų ir pasiruošusi leisti užteršti didžiausią mūsų šalies turtą - geriamą vandenį.
Dabar galime pasikliauti tik savimi, o investuotojai gali būti tikri, jog istorinė patirtis padės lietuvių tautai ginti jos gyvybinius interesus, net jei juos išduoda sava valdžia. Ir tam jokiais grasinimais, įkalbinėjimais, ar specialiai keliamomis šildymo kainomis nesutrukdysi. Skalūninės dujos yra mūsų tautos turtas, kurį paliksime mūsų vaikams, kurie turėdami saugesnes ir našesnes technologijas, jas pavers tautos gerovės pagrindu.
Bandymas, pasinaudoti Lietuvos valdžios godumu ir silpnumu, negali duoti jokio rezultato, nes skalūninių dujų išgavimui hidraulinio plėšymo būdu leidimo neduos Lietuvos žmonės.
