Kiekvienais metais Seimas priima vieną svarbiausių krašto gynybai įstatymą, kuriuo nustato, kokio dydžio kariuomenė bus artimiausiais metais ir kokios jos tolimesnio vystymo perspektyvos. Šiuo įstatymu taip pat nustatomos karininkų ir eilinių karių proporcijos, numatoma, kokio dydžio rezervą numatoma rengti ir kokia numatoma Lietuvos kariuomenės struktūra.
Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės, Šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, šiais metais Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas projektas turi esminių neigiamų pokyčių, lyginant su tuo, ką Juozo Oleko vadovaujama ministerija Seimui buvo pateikusi praėjusiais metais.
„Esminis skirtumas – atsisakoma bet kokių ambicingesnių planų, didėjant finansavimui, rengti priaugančiąją kartą krašto gynybai. Rezervo karių skaičius nebus didinamas, per bazinius karinius mokymus iki pat 2020 metų kasmet tebus pakviečiama tiek pat jaunuolių, kiek pradėjome kviesti sunkmečio sąlygomis, tai yra tik 700, nors dar praėjusiais metais Seimas patvirtino, kad 2019 metais baziniuose kariniuose mokymuose turėtų būti parengiama nuo 1000 iki 1200 jaunuolių, – pažymi parlamentarė. – Tokia politika neatitinka nei partijų pasirašyto susitarimo, nei Gynimo Taryboje patvirtintos Ginkluotos gynybos koncepcijos, nei naujos saugumo aplinkos diktuojamo poreikio daug rimčiau žiūrėti į krašto gynybą, o ypač – į žmonių parengimą.“ Sumažintos ir ambicijos, lyginant su tos pačios Seimo daugumos patvirtintais skaičiais praėjusiais metais, turėti daugiau eilinių karių, savanorių. Tačiau vėl, kaip jau buvo per socialdemokratų valdymą iki 2009 metų, planuojama didinti leidžiamas generolų, pulkininkų pareigybes.
„Šis pasiūlymas, neatitinkantis jokių sveiko proto proporcijų tokiai mažai kariuomenei, aiškinamas tuo, kad generolų pozicijų reikia NATO struktūrose, kad visoms, net keletą šimtų karių turinčioms pajėgoms būtinai turi vadovauti generolai. Tai paprasčiausias nomenklatūrinis ir puikybę demonstruojantis mąstymas. Vos keleriems metams į NATO ar ES karines struktūras siunčiamiems aukštiesiems karininkams gali būti suteikti laikinieji generolų laipsniai. Taip jau ne kartą buvo daroma ir dar nė vienam sugrįžusiam dėl to kepurė nenukrito, – sako R. Juknevičienė. – Deja, bet J. Olekas ir toliau demonstruoja apgailėtinai atsainų požiūrį į krašto gynybą, nuslėpdamas tikruosius siūlomų pokyčių tikslus, toliau klaidina ne tik visuomenę, bet ir mažai į krašto apsaugos reikalus įsigilinusius Seimo narius.
