Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu platina savo interviu „Dabar ilginti pensinį amžių būtų žiauru“ su kukliomis raidelėmis „užsakomasis“.
Politikai, žmonių akimis, nepriskiriami pačių sąžiningiausiųjų kategorijai. Skaitydamas V.Blinkevičiūtės interviu, sunkiai galėčiau tai paneigti.
Politikas neturėtų žmonėms sakyti netiesos. Neturėtų užsiimti spekuliacijoms, kai kalba tokiomis jautriomis temomis kaip pensijos, socialinės išmokos, už kurių stovi daug socialiai pažeidžiamų asmenų. Jis negali dalyti neįvykdomų pažadų, siekdamas politinio populiarumo, kad bet kokia kaina būtų išrinktas į valdžią. Deja, buvusios ministrės pasisakymai nieko kito daugiau ir nereiškia. Nes vargu ar sąžiningas politikas, matydamas, kad surenkamos pajamos į socialinio draudimo biudžetą dramatiškai krenta, nesurenkami šimtai milijonų litų, galėtų apgaudinėti žmones ir pasakyti, kad esame pajėgūs didinti pensijas! Deja, taip padarė ponia V.Blinkevičiūtė, nesijaudindama, kad pasekmės dramatiškai galėjo atsiliepti socialiai jautrių žmonių likimams. Ir tai buvo žmonių apgavystė, siekiant asmeninio populiarumo bei aukštesnių reitingų savo partijai. Iššvaistytas sukauptas lėšų rezervas privertė naujai pradėjusią dirbti Vyriausybę mažinti socialines išmokas ir pensijas. Jeigu ponia V.Blinkevičiūtė nebūtų naudojusi valstybės pinigų savo populiarumui tokiu būdu, tai pensijų dabar nebūtų reikėję mažinti. Ar ne per didelė kaina už vienos ministrės populiarumą?
P.V.Blinkevičiūtė kalba apie tai, kaip elgiasi kitos valstybės krizės akivaizdoje. Tačiau kukliai nutyli, kad Lietuva turi valiutų valdybos modelį ir vienintelis būdas skatinti verslą yra įtikinti pasaulį, jog valstybė sugeba susitvarkyti su finansinėmis problemomis. Praktiškai vienintelis būdas tai padaryti – išlaidų mažinimas. Tada valstybė gali pradėti skolintis svetur, milijardus litų palikdama verslui finansuoti per Lietuvoje veikiančius bankus. Lenkijoje buvo pamažu nuvertintas zlotas, tačiau Lietuva taip elgtis negalėjo. Nors po tokių populistinių sprendimų, kurie buvo priiminėjami, tokia grėsmė buvo iškilusi. Kas galėtų prognozuoti, ką būtų darę socialiai pažeidžiami žmonės, jeigu litas butų nuvertintas du kartus? Ar ponia V.Blinkevičiūtė prisiima už tai politinę atsakomybę, ar tik dangstosi rūpesčiu žmonėmis, norėdama išsaugoti savo populiarumą?
Kai man teko perimti buvusios ministrės V.Blinkevičiūtės „palikimą“, tai buvo ne tik 3 milijardai litų neįgyvendinamų pažadų mūsų pensininkams ir kitiems socialiai remiamiems žmonėms, bet dvi savaites jau nebuvo mokamos socialinės išmokos! Nes geru, palankiu ekonomikai periodu ministrė nekaupė rezervo, išlaidavo. Kodėl? Turbūt todėl, kad norėjo išlikti populiari. Net visą pasaulį apėmus finansinei krizei, socialdemokratai kartu su buvusia ministre ir toliau, siekdami populiarumo, apgaudinėjo žmones atkakliai teikdami, kad krizės nėra.
Deja, daugiau už tų visų dabartinių ponios ministrės filosofijų, pasakojimų, kas vyksta Europos Sąjungoje, niekas neslypi. Tik degantis noras pridengti savo neišmintingus sprendimus ir dar kartą užmigdyti žmones pasakomis apie save gerą ir kitus negerus.
Rimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, TS-LKD narys
