O Seimas susirinko į neeilinę sesiją – skubos tvarka priimti įstatymus, kurie formaliai įteisintų tvoros statybą pasienyje su Baltarusija ir leistų į pagalbą pasitelkti karius. Užvirė karštos diskusijos – opozicija nesirinkdama žodžių liejo kritiką ministrei Agnei Bilotaitei, ragino net atsistatydinti.
„Jeigu mes šiandien sutarsime, kad šitie įstatymai yra reikalingi, tai padės mums patį tvoros statymą sutrumpinti perpus – iki metų laiko“, – teigia A. Bilotaitė
Sutrumpinti ir, matyt, pagreitinti – kol kas pasienyje išdygo vos pusantro kilometro koncertinos, o reikia daugiau kaip penkių šimtų. Visgi susitarti, ar tvoros statyboms reikia ne tik pinigų ir pajėgų, bet ir papildomo įstatymo – seimūnams irgi nelengva.
Vienai dienai susirinkę į neeilinę sesiją ir sugiedoję himną, opozicijos atstovai tuoj ėmė reikšti nepasitenkinimą vidaus reikalų ministrės kalbomis iš tribūnos. A. Bilotaitei skrieja riebios kritikos papliūpos.
Valstietis Dainius Gaižauskas rėžė: „Mėnesį laiko jūs kalbate tik apie spygliuotą tvorą. Jums gal tikrai atrodo, kad ji gali stabdyti, neįsižeiskite, gal patirties nėra, jums taip atrodo.“
Remigijus Žemaitaitis teigė: „Ar jūs galvojate, kad čia „durniai“ susirinkę, ar jūs esate „durniai“, aš niekaip nesuprantu.“
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako: „Keistas žanras prikurti atskirų įstatymų – tiek dėl pačios sienos statybos, tiek dėl karių pasitelkimo, nors teisinė bazė leidžia tai padaryti iš karto, nekeičiant įstatymų.“
Valdantieji atkerta, kad įstatymas leis išvengti dalies biurokratinių kliūčių ir tvorą tiesti greičiau.
„Kokie tie terminai bus – metai, pusantrų ar gal pusmetis. Kai nėra konkretikos, tai sukelia daug klausimų“, – tvirtina Lenkų rinkimų akcijos narė Rita Tamašunienė.
O dar šią savaitę Lietuvai trūko kuoliukų ir varžtų koncertinos vielai pritvirtinti.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia: „Yra įtampų žaliavų rinkoje ir jūs tai patys matote. Tai per kiek laiko pavyks visai sienai įgyti reikalingas žaliavas, kad būtų galima montuoti, nesiimsiu spekuliuoti. Mes labai norėtume, kad visas projektas būtų įgyvendintas per metus maždaug.“
Pagal planą, 508 kilometrų pasienio ruože atsiras keturių metrų aukščio pastiprintos vielos tvora, ant kurios papildomai bus montuojama pjaunanti viela koncertina. Kol kas projekto kaina – 152 mln. eurų.
„Aš galiu garantuoti, kad Vyriausybė iš savo pusės užtikrins absoliučiai visą skaidrumą, kuris numatytas projekte“, – sako I. Šimonytė.
„Kada buvo tvirtinami Valdovų rūmai, jie pabrango tris kartus. Mes jau turime tokią praktiką“, – teigia R. Žemaitaitis.
Aistrų visą dieną netrūksta ir dėl siūlymo į pasienį pasitelkti karius ir suteikti jiems pasieniečių funkcijas.
„Jie daugiau galės kontributuoti į nelegalių migrantų apgyvendinimo centrų apsaugą, ten labai to reikia, mes gi žinome Rūdninkų situaciją. Lygiai taip pat bus didesnis jų veikimo mandatas pasienyje – gal ne pačioje pirmoje linijoje, gal antroje, gal trečioje“, – sako komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako: „Sulaikyti asmenis, atlikti asmenų apžiūrą, dokumentus, sustabdyti, duoti privalomus nurodymus, panaudoti specialiąsias priemones.“
Daliai opozicijos atrodo, kad tai – praktiškai nepaprastosios padėties įvedimas.
„Vertinu jūsų pateiktą projektą, kaip bandymą pro užpakalines duris įeiti į nepaprastąją padėtį. Jūs tiesiog nedrįstate siūlyti skelbti nepaprastąją padėtį“, – tvirtina socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Valdantieji aiškina, kad prieš pusantros savaitės, sukviesti pas Prezidentą Nausėdą visų parlamentinių partijų lyderiai šio įstatymo nebrokavo.
„Kaip padaryti, kad, neįvedant nepaprastosios padėties, pasitelkti kariškių pajėgumus. Tai ir buvo susitarta, kad bus suteikti papildomi įgaliojimai mūsų kariškiams“, – sako liberalas Eugenijus Gentvilas.
Visgi, po ilgų diskusijų, įstatymus seimūnai priėmė be didesnio opozicijos pasipriešinimo. Tvoros statybą pasienyje parlamentarai pripažino valstybinės svarbos projektu.
