Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Marius (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.), pasipiktinęs sodų bendrijos savivaliavimu ir reketu prieš brandaus amžiaus senolius, kurie, pagal įstatyme numatytą galimybę, pasitraukė iš bendrijos.
Prasidėjo reketas
Skaitytojas pasakojo, kad Trakų rajone, Vosyliukų kaime, esanti sodininkų bendrija „Silikatas", jau dešimtmetį reketuoja, šantažuoja, grasina gyventojams, reikalaudama iš jų pinigų.
Vyras pasakojo, kad maždaug prieš aštuonerius metus Marius, kurio uošvis priklauso sodų bendrijai, prašė bendrijos pirmininko perskaičiuoti mokesčius už vandenį. Nors kai kurie gyventojai naudojosi savo gręžiniais, bendrija atsiųsdavo sąskaitas už bendrijos tiekiamą vandenį, kurio gyventojai nevartojo.
Vyras pasakojo, kad pirmininkas engė ir keikė gyventojus, kurie prašė perskaičiuoti mokesčius.
„Mus pasiuntė ant trijų raidžių ir pakėlė mokestį“, – tv3.lt pasakojo Marius.
Vyro uošvis kartu su dalimi kitų bendrijos narių pasitraukė iš bendrijos, nes tokią galimybę leidžia sodininkų bendrijų įstatymas.
„Nesiskaitymas su nariais, įžeidinėjimai peržengė visas normalias ribas“, – prisiminė pašnekovas.
Tačiau, pasak Mariaus, nuo pirmos pasitraukimo iš bendrijos dienos prasidėjo reketavimas. Pirmiausia bendrijos pirmininkas arba vienas iš bendrijos narių ateidavo pas vyro uošvį ir gyvai arba palikdavo prie vartelių sąskaitas, kurias reikalavo sumokėti.
„Pirmiausia reikalavo sumokėti sąskaitos išrašymo mokestį, po to buvo vandens bokšto dažymo darbai, nors mes atsisakę jų vandens. Kodėl aš turiu mokėti už jūsų vandens bokštą?“ – stebėjosi Marius.
Pasak pašnekovo, sąskaitos buvo pateikiamos visiems bendriją palikusiems ir jos paslaugomis nesinaudojantiems sodininkams. Vėliau sąskaitos buvo pradėtos siųsti registruotu paštu, kuriose buvo nurodoma tik viena eilutė – administraciniai mokesčiai. Skaitytojas pasakojo, kad jie su uošviu nebekreipė dėmesio į siunčiamas sąskaitas, tad bendrija kreipėsi į privačią išieškojimo tarnybą.
Bandė išieškoti
Marius pasakojo, kad pats susisiekė su išieškojimo tarnyba, bet ji nutraukė teiseną, nes nerado jokio pagrindo, sutarties, susitarimo ar sutikimo. Be to, bendrija paviešino sodininkų anketinius duomenis tretiesiems asmenims, o tai yra draudžiama.
„Jokio atsakymo į atsiliepimą apie sąskaitas nei bendrija, nei ieškojusi įmonė mums nepateikė, kas įstatymu yra privaloma. Po metų vėl ta pati istorija, vėl grasinimai išieškojimais, teismais. Pašte vėl yra kažkokie atsiųsti registruoti popieriai“, – pasakojo skaitytojas.
Marius tvirtino, kad bendrija nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl bendriją palikę nariai turėtų sumokėti administracinius mokesčius, iš kurių mokama alga sodininkų bendrijos pirmininkui.
Vyro teigimu, kai kurie sodininkai pavargę nuo šantažo sumoka, kiti mokėjo delspinigius, mokestį išieškojimo privačiai įmonei. Kiti nuėjo pas tuometinį bendrijos pirmininką ir sumokėjo jam grynaisiais pinigais.
„Visas šitas procesas primena verslo piramidę, kuri yra neteisėta, bet legali Lietuvoje. Manau, daugelis sovietinio sukirpimo bendrijų taip elgiasi ir gauna nelegalias pajamas sau išlaikyti“, – įsitikinęs Marius.
Pašnekovas tvirtino, kad yra susimokėję bendrijai už bendro naudojimo kelio remontą.
„Tą sąskaitą apmokėjome, nes suprantame, kad tai bendras reikalas“, – sakė vyras.
Mariaus teigimu, bendrija dabar turi naują pirmininką, kuris tik skėsčioja rankomis, nes nieko negali padaryti prieš bendrijos valdybą, kurią daugiausiai sudaro jau garbaus amžiaus sulaukę gyventojai.
„Jie pyksta, nesileidžia į kalbas, į nieką nereaguoja“, – stebėjosi vyras.
Vyras kartu su dar keliais sodininkais ruošia dokumentus prokuratūrai, Mokesčių inspekcijai ir Duomenų apsaugos inspekcijai.
Viskas pagal įstatymą
Portalas susisiekė su skaitytojo minimos sodų bendrijos pirmininku Robertu Petkevičiumi, kuris šias pareigas eina mažiau nei metus.
„Vadovaujantis sodininkų įstatymu ir teismų praktika, taip“, – paklaustas, ar sodininkų bendriją palikę gyventojai vis dar moka jai mokesčius, portalui tv3.lt atsakė R. Petkevičius.
Pašnekovo teigimu, sąskaitos pateikiamos vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, kuri skelbia, kad asmenys, kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, taip pat asmenys, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
„Tie bendro naudojimo objektai yra administracinės išlaidos, kaip atlyginimas bendrijos pirmininkui, buhalterinės apskaitos išlaidos, „Sodros“ mokesčiai, mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, banko išlaidos bei kitos su administravimu susijusios išlaidos – pašto išlaidos, priminimai, raginimai. Tik tie tų išlaidų ir yra“, – pasakojo R. Petkevičius.
Bendrijos pirmininkas pažymėjo, kad jei yra remontuojami keliai, kurie nepriklauso savivaldybei ar seniūnijai ir yra vidiniai sodininkų bendrijos keliai, mokestis už darbus yra padalijamas visiems, ir bendrijos nariams, ir išstojusiems, po lygiai.
Pasak pašnekovo, išstoję nariai nesutiko geranoriškai susitarti nei su juo, nei su anksčiau buvusiu pirmininku.
„Absoliučiai nėra jokios reakcijos į raginimus bendradarbiauti“, – tvirtino R. Petkevičius.
Pasak bendrijos pirmininko, šiuo metu yra pateikti ieškiniai teismui.
Pasenusi praktika
Advokatų kontoros „ECOVIS ProventusLaw“ advokatas Kęstutis Kvainauskas portalui tv3.lt sakė, kad nežinant visų byloje esančių įrodymų, būtų sunku prognozuoti ginčo teisme baigtį.
„Egzistuoja jau seniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika panašiose bylose, kuri sako, kad sodinukų bendrijos teritorijoje gyvenantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie yra bendrijos nariai, privalo atlyginti bendrijos patirtas išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objektų išlaikymu“, – situaciją komentavo K. Kvainauskas.
Advokato teigimu, bendrija teisme turės įrodyti, kad atsakovų sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijoje, atsakovai naudojasi arba gauna naudą iš bendro naudojimo objektų, kuriuos išlaiko bendrija bei pagrįsti realiai patirtas su šių objektų išlaikymu susijusias išlaidas.
„Jeigu bendrija tą įrodys, tikėtina, kad iš atsakovų bus priteista jiems tenkanti proporcinga bendrijos patirtų išlaidų dalis“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak K. Kvainausko, Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose bylose yra šiek tiek pasenusi ir neatitinka nūdienos realijų, todėl turėtų būti koreguojama, pirmiausia dėl to, kad pasikeitė sodininkų bendrijos teritoriją apibrėžiantys įstatymai.
„Dabar sodininkų bendrijai nebepakanka turėti 30 metų senumo tarybinio ūkio naudojamos teritorijos plane sodininkams išskirtos teritorijos, kaip būdavo anksčiau. Įstatymas reikalauja, kad sodininkų bendrijos teritorijos planai atitiktų teritorijų planavimo dokumentams keliamus reikalavimus. Tokių planų sodininkų bendrijos paprasti neturi, o teismai dėl to dažnai užmerkia akis“, – dėstė advokatas.
K. Kvainausko tvirtinimu, kita problema – sodininkų bendrijų pirmininkai ir valdybos dažnai piktnaudžiauja suformuota teismų praktika siekdamos pasipelnyti.
„Nemanau, kad yra teisinga iš ne bendrijos narių reikalauti mokėti dalį sodininkų bendrijos pirmininko ar buhalterio atlyginimo. Juk ne bendrijos nariai nebalsuoja sodininkų bendrijos susirinkime ir negali sumažinti išpūsto bendrijos pirmininko atlyginimo. Kodėl jie turėtų mokėti šio atlyginimo dalį, jeigu jiems to pirmininko paslaugų nereikia“, – svarstė K. Kvainauskas.
Advokato nuomone, iš ne bendrijos narių galėtų būti reikalaujama sumokėti tik už bendro naudojimo objektų, kuriais jie naudojasi išlaikymą.
