Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje liepos 5 d. priėmė Vokietijos Bavarijos žemės lyderį ir Krikščionių socialinės unijos (CSU) vadovą – Edmundą Stoiberį. CSU yra bavarietiškas Krikščionių demokratų unijos (CDU) sparnas. Susitikimo metu Stoiberis parėmė Rusijos siekius torpeduoti JAV siūlomą priešraketinės gynybos sistemą ir pasiūlė savo parankę pakeliui į „bendrą“ NATO-Rusijos sistemą.
Kaip CDU/CSU kandidatas į kanclerius 2002 rinkimuose, Stoiberis nedideliu atotrūkiu pralaimėjo socialdemokratui Gerhardui Schroederiui, kuris spjovęs į partnerišką solidarumą, susikūrė „specialius santykius“ su Kremliumi. Nelauktai pasirodė, jog Stoiberis ketina sekti jo pėdomis.
Grįždamas iš susitikimo su Putinu, Stoiberis pareiškė žurnalistams, jog įmanomi tik du priešraketinės gynybos Europai variantai – Amerikos ir Rusijos, o jis remiąs tik pastarąjį. Jis netgi atmeta JAV siūlomą kompromisą – derinti abu planus.
Stoiberis paprieštaravo planams dislokuoti priešraketinės gynybos pajėgas Lenkijoje ir Čekijoje, tvirtindamas, jog jos neapgins visos Europos, pakenks JAV ir Rusijos santykiams ir esą Rusijai tai visiškai nepriimtina. Jis, regis, net nepasidomėjo JAV, Lenkijos ir Čekijos vyriausybių pozicija, prieš iškoneveikdamas jų projektą.
Stoiberis parėmė Putino pasiūlymą, pastarojo pateiktą G-8 viršūnių susitikimo metu Heiligendame, kurį Kremliaus šeimininkas susitikimo su Stoiberiu proga dar papildė. Priešraketinės gynybos sistema, pagal šį planą, būtų dislokuota Azerbaidžane ir būtų pavaldi jungtinei NATO ir Rusijos vadovybei. Sistema naudotų rusų bazėje Azerbaidžane (Gabaloje) esantį radarą ir naujos konstrukcijos radarą, kuris būtų sukonstruotas Rusijos pietuose. Informacija valdoma bendrai per Briuselį ir Maskvą. Organizaciniai klausimai būtų aptarti NATO-Rusijos taryboje, dalyvaujant JAV, NATO ir Rusijai – toks siūlomas „trečiasis kelias“ (nors JAV yra visateisė NATO narė). Tokia įvykių raida reikštų totalinę Rusijos ir NATO kooperaciją.Vienas iš tokio susitarimo tikslų yra siekis žūtbūt eliminuoti iš projekto buvusias Varšuvos pakto nares Rytų Europoje.
„Vokietijos, jos vyriausybės pozicija, bent jau mano (Bavarijos) partijos pozicija yra aiški: mes pritariame antrajam pasiūlymui“,- sakė Stoiberis. Tačiau nėra žinoma, kad Stoiberis būtų įgaliotas perduoti Vokietijos vyriausybės ar net CSU nuomonę šiuo klausimu, o Bavarijos partija nėra įgaliota vykdyti atskirą užsienio politiką.
Šalia priešraketinės gynybos klausimo, Stoiberis pasisakė ir apie Rusijos ir Europos sąjungos laisvos prekybos zoną, kurią siūlė kurti paliekant nuošalyje Ukrainą, nors pastaroji siekia tapti ES nare.
Tiesa, truputį nusižengdamas „šrioderiškai“ tradicijai, Vokietijos politikas pastebėjo, jog Putinui derėtų stiprinti parlamentą ir skatinti politinį pliuralizmą. Buvęs kancleris neleisdavo sau panašių „išsišokimų“. Jis Putiną buvo paskelbęs „nepriekaištingu demokratu“. Kol kas nežinoma ir privačių interesų, kurie įtakotų Stoiberio draugiškumą Rusijai, kaip buvo Schroederio atveju, tačiau ir pats Schroederis nepasakytų geriau, nei Bavarijos politikas, vizito metu pareiškęs, jog Rusija yra strateginė Vokietijos partnerė.
Stoiberis pažadėjo informuoti kanclerę Angelą Merkel apie diskusijas su Putinu ir tvirtino toliau aktyviai dirbsiąs ties šiomis temomis. Regis, Stoiberis siekia užsitikrinti sau tarptautinio tarpininko statusą, nes 2007-ųjų rugsėjį po 14 metų vadovavimo jis turės atsistatydinti iš pareigų. Šis „raišos anties“ statusas daro Putino meilikavimus dar įtaigesniais. Kremliaus vadas išsamiai papasakojo apie savo liepos 2 d. derybas su JAV prezidentu George W. Bushu Kennebunkporte, specialiai Stoiberiui surengė Kremliaus gvardijos kavaleristų paradą, o dargi – privačius pietus Putino rezidencijoje Pamaskvyje.
Putinas kukliai pajuokavo, jog jo specialiosios tarnybos neprisidėjo prie to, kad Stoiberis turi atsistatydinti. Tačiau visiems žinoma, jog Bavarijos lyderis pralaimi konkurencijoje dėl įtakos Merkel partijos viduje ir kartais būna tarsi jos veržlumą pristabdančiu spoileriu.
Putinas, atrodo, ketina pasinaudoti visomis šiomis trintimis, taip pat ir pasistumdymais su „jaunesniaisiais“ valdančiosios koalicijos partneriais – socdemais, kurie pasibaigus Schrioderio erai, išsaugojo savo didelę įtaką užsienio politikai. Vokietijos spaudoje išjuokiamas Schroederis iš viešosios erdvės pasitraukė tiesiai į Kremliaus glėbį. Regis, Putinas siekia ir dešiniųjų kadencijai „nusilipdyti“ jam simpatizuojantį klausytoją.
Šis Viktoro Socoro straipsnis liepos 10 d. atspausdintas „Jamestown“ fondo leidinyje „Eurasia Daily Monitor“.
