Reabilitacijos centre senolė Nadežda gydosi skaudančią koją. Ji sako, kad sanatorijoje lanko baseiną, masažus, taip pat jai atlieka įvairiausias daktarų paskirtas procedūras.
„Pradėjo kelią skaudėt ir šlubavau, 2 metus šlubavau ir kentėjau skausmą, kadangi buvo kovidas, o kai patekau į „Pušyną“, tai čia buvo tokia palaima, kadangi kiekvieną dieną vis gerėjo, ir visi neįgalieji, kurie su manim lankė procedūras, tvirtino, kad labai geri specialistai padeda“, – pasakoja Nadežda.
Tačiau jau netrukus, birželį, reabilitacijos centras užvers duris, tad Nadeždai ir kitiems pacientams teks ieškoti naujos vietos sveikatinimuisi. Senjorė dūsauja, sako, Vilniuje tokių centrų daugiau nėra, o kituose miestuose esančios sanatorijos labai brangios. Esą ir specialistai čia, „Pušyno kelyje“, jai labai patiko.
„Labai patyrę kineziterapeutai, tokius pratimus duoda, kad nė vienoj knygoj nerasi“, – kalba ji.
Reabilitacijos centrą valdančios Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) vadovė sako, kad tam, jog būtų išsaugotas „Pušyno kelias“, prireiktų maždaug 12 mln. eurų, o investicijos, anot jos, niekad neatsipirktų.
„Šitas padalinys nebuvo preferencija pacientams, nes sąlygos tikrai nėra geros paslaugų teikimo prasme, judėjimo teritorijos prasme ir tikrai ne visi pacientai rinkosi šitą padalinį. Reabilitacijos paslaugas pacientai renkasi laisvai visoje Lietuvoje ir jie rinkosi kitas paslaugas“, – pasakoja sako ligoninės vadovė Jelena Kutkauskienė.
Tačiau pakalbinti pacientai sako, kad norint patekti į šią reabilitaciją laukė eilėse mėnesius.
„Aš pirmą kartą važiavau registruotis balandžio pradžioje, nebuvo aišku, ar bus vieta, bet paaiškėjus, kad ją gausiu, čia ir pasirinkau. Iš anksčiau domėjausi ir pagal atsiliepimus man tai patiko. Dar čia netoli Vilniaus, bus patogu lankyti vaikams“, – sako Regina.
Kita kalbinta moteris teigia, kad pasirinko „Pušyną“, nes iš pažįstamų ir draugų girdėjo labai gerų atsiliepimu apie įstaigos personalą: „Ir aplinka – gamtos apsupty, o ne asfaltinės grindys“.
Pasimetę ir čia dirbantys specialistai. Sako, nesuprantantys, kaip centras, kuriame specialistai dirba visu pajėgumu bei kuriame nuolat susidaro pacientų eilės, gali užsidaryti.
„Krūvis didelis, pacientų daug, ir mes tikrai dirbom pilnu pajėgumu, gaila“, – sako kineziterapeutas Žygimantas Kinderis.
Ligoninė čia dirbantiems 55 specialistams darbą siūlo pagrindiniame sveikatos įstaigos padalinyje. Tačiau kai kurie specialistai jau parašė prašymus juos atleisti.
„Darbo grafikas man netinkamas, ir aišku, kaip ir bebūtų gaila, kolektyvas bus išardytas, nebus tie patys žmonės, tai išeinu. <…> Daug išeina, tiesa, kineziterapeutas aš tik vienas, kai kurie gydytojai, slaugytojai, apie 20 išeina, aš nežinau, gal dar atsiims prašymus“, – sako specialistas.
„Pacientų buvo, lovos buvo užpildytos, eilės – mėnesiui į priekį, ir pasako – nuostolingi. Man tai kyla klausimas – iš kur nuostoliai, kodėl niekas nesidomėjo, nei vadovai, dalininkai, SAM ir VU, nieks nesidomėjo, nuostolingi ir valio, uždarome“, – teigia gydytoja-reabilitologė Regina Papša-Mordas
Sveikatos apsaugos viceministrė Jankauskienė tikina, kad kartu su ligonine, kuri valdo „Pušyno kelią“ bandė surasti įvairiausių būdų, kad jį išsaugotų. Esą susidūrė su neišsprendžiamomis problemomis.
„Įstaiga yra tokiam landšafte, kuris yra kalnuotas, kuriam reikia, pavyzdžiui, su vežimėliais, pritaikyti su nejudrumu žmonėms, reikia daug investicijų. Tos investicijos ribotos tame, kad tai yra regioniniame parke, ir regioninis parkas turi savų labai nemažai reikalavimų“, – kalba ji.
Tačiau parlamentaras, socialdemokratas Julius Sabatauskas, sako, kad tiek ministerijos, tiek ligoninės argumentai prieštarauja faktams, mat centras buvo laikomas vienu geriausių Lietuvoje. Seimo narys sako, kad jį galėjo nustekenti tyčia – tam, kad parduotų.
„Ne visi korpusai buvo pastaruoju metu naudojami. Aišku, jie buvo šildomi, ir taip šildomi gerai, kad temperatūra ten buvo ne šiaip sau palaikoma 5–10 šilumos, šaltuoju metu laiku, o 20 ir pan. Tai reiškia, kad kaštai išlaikymo smarkiai išaugo, ir tai vienas iš argumentų įstaigos vadovų, kodėl reikia parduoti centrą, nes jau per brangu“, – nurodo J. Sabatauskas
J. Sabatausko nuomone, centru gali būti susidomėję NT vystytojai.
„Ir nenuostabu, jei taip parduos, pastatus nugriaus, atsiras gyvenamieji daugiabučiai. Aišku, tai labai skanus kąsnelis NT vystytojams“, – nurodo Seimo narys.
O pastato vertę jau nustatė. Ligoninės vadovė J. Kutkauskienė teigia, kad aukcione numatyta kaina – 4,2 mln. eurų.
Pinigai už parduotą turtą bus panaudoti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės poreikiams. STT šiuo metu analizuoja situaciją ir aiškinasi, ar čia negalėjo būti padaryti korupciniai nusikaltimai, mat praeityje pasitaikydavo situacijų, kai patraukliose vietose esantis valstybės turtas buvo nustekenamas tyčia.
