B. Ropė: tikiu, kad laimėsime
„Apie pusės Lietuvos savivaldybių padėtis yra labai sunki. Savivaldybės naudos teisėtą konstitucinį mechanizmą ir gins savo teises teismuose. Kreipsimės į teismą ir prisiteisime mums priklausančius pinigus. Pavyzdžiui, mes jau esame pasiruošę dviem teismams. Viskas suskaičiuota, ir aš garantuoju, kad mes juos laimėsime“, – balsas.lt sakė B. Ropė.
„Kiekviena savivaldybė turės įrodyti, koks įstatymas jai padarė žalą ir turi būti kompensuojama, nes įstatyme parašyta, kad jeigu Seimas ar Vyriausybė priima sprendimą, kuris didina mūsų išlaidas, joms turi būti skirtas finansavimas. Ir taškas“, – aiškina jis.
Pasak B. Ropės, ar savivaldybės kreipsis į teismą, priklausys nuo to, ar bus laikomasi ankstesnių pažadų pasibaigus krizei kompensuoti savivaldybių praradimus ir formuojant kitų metų biudžetą pavyks dėl to susitarti su Vyriausybe.
„Jeigu Lietuvos savivaldybių asociacijai pavyks susitarti, kad bus skirtas bent toks biudžetas, kad savivaldybių finansines problemas bus galima pradėti spręsti, tai aistrų bus mažiau arba visai neliks, o jeigu nesusitarime, aistrų bus daug“, – sakė jis.
„Mes galėjome stumti į kampą ankstesnę vyriausybę, eidami į teismus, kaip tai padarė Vilniaus miesto savivaldybė. Bet dar buvo sunkmetis, o pernai tikėjomės, kad po rinkimų pavyks susitarti su nauja valdžia. Tačiau biudžetas jau buvo parengtas, ir jie pažadėjo mūsų problemas spręsti 2014 metais. Todėl jeigu šiemet nesusitarsime, manau, kad rudenį bus daug visokių kalbų“, – pridūrė jis.
B. Ropės teigimu, Premjero neseniai pareikšta mintis, kad sprendžiant savivaldybių įsiskolinimo problemas galima būtų dalį GPM (gyventojų pajamų mokesčio) prieauglio, kurį valstybė dabar pasiima savo reikmėms, palikti savivaldybėms, būtų problemos sprendimo pradžia.
Ignalinos meras taip pat priminė, kad precedentas jau yra. „Padavę Vyriausybę į teismą buvome ir 2001 metais. Ir laimėjome. Prisiteisėme pinigus ir jie buvo atstatyti“, – sakė B. Ropė.
Savivaldybės buvo priverstos prasiskolinti
Lietuvos savivaldybių biudžetų savarankiška dalis 2009 metais buvo 4 mlrd. litų, o vėliau ji drastiškai sumažėjo, primena B. Ropė.
„2010 metais – 2,8 mlrd. litų, vėliau buvo 2,7 mlrd., o šiemet padidinus minimalią algą bus šiek tiek daugiau negu 2,8 mlrd. litų. O valstybės biudžetas 2009 metais buvo 25 mlrd., 2010 metais – 21 mlrd., šiais metais 26 mlrd. Valstybė grįžta į prieškrizinį lygį, o mes likome ten pat“, – savivaldybių nuoskaudas konkrečiais skaičiais iliustravo B. Ropė.
Ignalinos meras skaičiuoja, kad vien per 2010-2013 metus Lietuvos savivaldybės neteko apie 800 mln. litų, kai buvo nurėžtos jų pajamos iš GPM augimo. Šiuos pinigus valstybė pasiėmė savo reikmėms.
„2008 metais savivaldybių biudžetai sudarė apie 14-15 proc. nacionalinio biudžeto. Po 2010 metų mūsų biudžetas sudaro tik apie10-10,5 proc. Kai savivaldybių biudžetai pasieks prieškrizinį lygį, dings didžiosios problemos ir Vilniuje, ir kitose savivaldybėse“, – sakė B. Ropė.
Pasak jo, dalis savivaldybių skolų susidarė dėl to, kad įgyvendinant europinius projektus reikia turėti dalį savų pinigų, kuriuos jos skolinasi, tačiau didžiausia bėda ištiko būtent dėl sunkmečiu sumažinto finansavimo, o ne dėl prasto ūkininkavimo.
Išlaidos didėjo, pinigų mažėjo
„Seimas priėmė sprendimą sumažinti finansavimą savivaldybėms apie 18 proc., o savivaldybių išlaidas sumažino tik 5 proc. Mes tada sakėme, kad arba skirkite mums pinigus, arba priimkite sprendimus tiek sumažinti išlaidas, kad užtektų pragyvenimui. Suma, kuria biudžetinių įstaigų darbuotojams buvo sumažinti atlyginimai, padengė tik trečdalį sumažėjusio finansavimo. Be to, 2010 metais naikinant apskritis savivaldybėms buvo perduota apie 10 funkcijų, kurioms visai nebuvo skirta lėšų. Pavyzdžiui, dabar savivaldybės atsakingos už statybų priežiūrą, bet tam nebuvo skirta nė vieno lito. Dar vienas pavyzdys. Ignalinai buvo skirta 260 tūkst. litų keleivių vežimo lengvatoms, o pagal įstatymus tam mes dabar turime išleisti 500 tūkst. litų“, – skolų atsiradimo priežastis aiškina B. Ropė.
Pasak jo, nors sunkmečiu finansavimas savivaldybėms buvo sumažintas mažiau, negu valstybės (atitinkamai 18 per 30 proc.) institucijoms, bet valstybė taupė investicinių programų sumažinimo sąskaita, o apie 80 proc. savivaldybių išlaidų yra darbo užmokestis ir su juo susiję mokėjimai, bei mokestis už komunalines ir kitas paslaugas, todėl spaustis nelabai buvo iš ko.
„Savivaldybės neatsiskaičiusios už joms suteiktas paslaugas. Pavyzdžiui, mokykla už šildymą nesumokėjusi, vaikų darželis nesumokėjęs už vandenį, šiukšlių išvežimą”, – aiškina B. Ropė. Jo teigimu, Ignalina ir kai kurios kitos savivaldybės į milžinišką skolų liūną neįklimpo tik dėl to, kad pinigų stygiaus problemą sprendė darbuotojų sąskaita.
„Pavyzdžiui, priešgaisrinė sauga. Ketvirti metai jai skiriama 30 proc. lėšų mažiau, negu turėtų būti skiriama pagal metodiką. Todėl, kad būtų galima „suvesti galus“, savivaldybių priešgaisrinės apsaugos darbuotojai kas savaitę eina po vieną dieną nemokamų atostogų", – pateikia pavyzdį vienas LSA vadovų.
„O Ignalina skolų neturi tik todėl, kad praktiškai jau treti metai visi darbuotojai – pradedant manimi ir baigiant valytoja – einame nemokamų atostogų, nes tų pinigų, kuriuos savivaldybės gauna, užtenka tik 11-ai mėnesių”, – priduria B. Ropė. Tačiau valstybei ir didiesiems miestams atsigaunant po krizės, rajonų gyventojai taip pat neturi būti skriaudžiami, pridūrė jis.
