Beveik pusė Lietuvos gyventojų nežino, kaip renkami Europos parlamento deputatai, tačiau tikisi, kad šalies atstovai jame balsuoja "už Lietuvą".
"Eurobarometro" apklausa parodė, kad lietuviai, kaip ir daugelis europiečių, dar ne itin gerai supranta vienos pagrindinių Europos Sąjungos institucijų sandarą, funkcijas bei vaidmenį. Savo žiniomis šioje srityje lietuviai yra Europos vidutiniokai.
Beveik pusė lietuvių nežino, kaip jų atstovai patenka į Europos Parlamentą. Su teiginiu, kad EP narius tiesiogiai renka ES šalių gyventojai, sutiko 54 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 46 proc. mano, kad šis teiginys klaidingas arba neturi nuomonės.
Latviai pasirodė apie tai išmaną prasčiausiai visoje ES - kad europarlamentarai yra tiesiogiai renkami ES šalyse žinojo 41 proc. apklaustųjų Latvijoje, 59 proc. minėtą teiginį laikė klaidingu arba neturėjo nuomonės. 43 proc. apklaustų estų vertinimu, EP narius renka ES gyventojai, 57 proc. manė kitaip arba nuomonės neturėjo. ES vidurkis atitinkamai siekė 48 ir 52 proc.
Paprašius atsakyti, kiek jų šalies atstovų yra EP, vidutinis Lietuvos gyventojų atsakymas buvo "10", t.y. trimis europarlamentarais mažiau nei Lietuva iš tiesų renka, tačiau 46 proc. respondentų į šį klausimą išvis neatsakė.
Latvijos gyventojų nuomone, jų šaliai atstovauja vienu europarlamentaru mažiau nei iš tiesų (9), estai buvo vieni iš nedaugelio, tiksliai žinoję savo atstovų skaičių EP - 6.
Tendencija nuvertinti savo šalies įtaką EP didesniu ar mažesniu mastu vyrauja visoje ES. Tik dviejų šalių - Vengrijos ir Italijos - gyventojai mano EP turintys daugiau atstovų nei iš tikrųjų. Pastarieji manė turintys 122 atstovus vietoj 78.
45 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, europarlamente priimant sprendimus jo nariai pirmiausia atsižvelgia į savo šalių interesus, 20 proc. nuomone europarlamentarai sprendimus priima pagal savo politines pažiūras, 7 proc. nuomone - atsižvelgiama į abu šiuos kriterijus. ES vidurkis - 41, 37 ir 13 proc.
Nacionalinius interesus svarbiausiais laiko 45 proc. latvių ir 43 proc. estų, politinius - atitinkamai 25 proc. latvių ir 27 proc. estų, abu kriterijus - 7 proc. latvių ir 9 proc. estų.
Dauguma - 83 proc. - apklaustų lietuvių mano, kad Europos Parlamento įtaka Europos Sąjungoje yra esminės svarbos, 53 proc. yra įsitikinę, kad per artimiausius dešimt metų ši įtaka dar labiau sustiprės. ES vidurkis 75 ir 45 proc.
Pusė apklaustųjų Lietuvoje mano, kad Europos parlamentas iš visų ES institucijų turi didžiausią sprendimų galią, 14 proc. nuomone labiausiai sprendimus lemianti ES institucija yra Europos Taryba, 6 proc. - Europos Komisija, 3 proc. - visos šios institucijos. ES vidurkis - 43, 10, 14 ir 9 proc.
Apklausa rodo, kad dauguma lietuvių teisingai supranta dvi pagrindines europarlamento kompetencijas - ES biudžeto ir Bendrijos plėtros. 62 proc. šalies gyventojų mano, kad biudžetas yra nustatomas EP ir ES šalių sutarimu, 67 proc. yra įsitikinę, kad Bendrijos plėtrą patvirtina EP. ES vidurkis atitinkamai - 60 ir 68 proc.
Šis standartinis "Eurobarometro" tyrimas atliktas pernai spalio 22 - lapkričio 3 dienomis, TNS tiesiogiai apklausus respondentus 27-iose ES šalyse.
