Alytaus darbo biržoje šią savaitę pristatyta Alytaus regiono darbo rinkos prognozė 2013 metams ir apžvelgti Alytaus teritorinės darbo biržos 2012-ųjų veiklos rezultatai. Kol koridoriuose zujo vis labiau vargstantys ir gyvenimu nusiviliantys bedarbiai, konferencijos dalyviai iš specialisčių lūpų išgirdo stulbinamą tiesą – pusė bedarbių nemotyvuoti dirbti.
Alytaus teritorinės darbo biržos 2012 metų veiklos rezultatus pristatė Darbo išteklių skyriaus vedėja Nida Dambauskienė (kairėje), o Alytaus regiono darbo rinkos prognozę 2013-iesiems – šio skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja Rasa Mazaliauskienė.
Bedarbių skaičius didėjo
Darbo išteklių skyriaus vedėja Nida Dambauskienė, prieš apžvelgdama 2012 metų rezultatus, supažindino su situacija Alytaus regione. Jame registruoti 155 tūkst. 203 gyventojai – 2012-ųjų sausio 1 dieną 60 proc. jų buvo darbingo amžiaus. Bedarbių skaičius regione, šių metų vasario 1-osios duomenimis, perkopęs 15 tūkst., todėl bendras nedarbo lygis čia siekia 16,3 proc. Didžiausias nedarbas ir toliau fiksuojamas Alytaus ir Lazdijų rajonuose.
Lyginant Alytaus regioną su kitais akivaizdu, jog nedarbo problema pas mus itin aktuali, – visose regiono teritorijose nedarbas didesnis negu šalies vidurkis (12,3 proc.). Darbo biržos atstovės duomenimis, nedarbas praeitais metais Alytaus regione labiausiai sumažėjo vasaros mėnesiais – sezoninių darbų pagausėjimas mažino nedarbo kreivę, tačiau toks atsigavimas laikinas.
„Per praėjusius penkerius metus įregistruotų bedarbių skaičiaus kitimas geriausiai iliustruoja bendrą padėtį Alytaus regione. Didžiausias skaičius užregistruotas 2009 metais – 20 tūkst. 992 žmonės, 2010 ir 2011 metais jis mažėjo, atitinkamai 16 tūkst. 141 ir 12 tūkst. 721 gyventojas. Tikėjomės, kad 2012 metais skaičius neaugs, tačiau jis, palyginti su 2011-aisiais, gerokai padidėjo. Pernai užregistravome 17 tūkst. 259 žmones“, – kalbėjo N.Dambauskienė.
Klientų – bedarbių identifikacija
Alytaus darbo biržos duomenimis, 2013-ųjų vasario 1 dieną Alytaus teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruoti 15 tūkst. 303 bedarbiai, panašus skaičius registruotas ir prieš metus. Veik pusė užsiregistravusiųjų turi profesinį išsilavinimą (49,8 proc.), kita didesnė dalis (29 proc.) – neįgiję profesijos.
Anot N.Dambauskienės, didžiausias rūpestis – jaunimo nedarbas. Alytaus regione jo lygis šių metų pradžioje siekia 10,2 proc. Alytaus mieste ir rajone telkiasi daugiau negu pusė viso regiono nedirbančių jaunų žmonių. Daugiausia Alytaus teritorinėje darbo biržoje užsiregistravusio jaunimo iki 25 metų yra nekvalifikuoti (45,3 proc.) arba turintys profesinį išsilavinimą (40,9 proc.) – vasario 1 dieną užregistruoti 1967 jaunuoliai (iš jų 60 proc. vaikinų).
Susirinkusiesiems į konferenciją nuostabą labiausiai sukėlė specialistės pateiktas bedarbių gebėjimų darbo rinkoje diferencijavimo rodiklis. Pasirengę ir nepasirengę darbo rinkai motyvuoti 51 proc., o nemotyvuoti asmenys sudaro likusią 49 proc. dalį. Anot Darbo išteklių skyriaus vedėjos, ši situacija turėtų pasikeisti, kai bus pakeista tvarka: sumažintos išmokos bedarbiams.
Tai netiesiogiai paliudijo ir vos išėjus iš konferencijos koridoriuje sutikti bei pakalbinti bedarbiai. Besilaikydami vienos nuomonės – kam dirbti už tiek pat, kiek ir taip gauni darbo biržoje, jie piktinosi valstybe. „Sumažins išmokas, tai iš ko mes gyvensim? Situacija bus dar blogesnė, žmonės neturės ko valgyti, pradės skolintis, galų gale net ir vogti“, – įsitikinęs bedarbis Vytautas iš Alytaus. Paklaustas, ar nemano, jog reikia dirbti, užuot laukus pašalpų, vyriškis piktai atšovė: „Ką tu supranti apie darbą? Mes čia irgi dirbam, dažnai užsiregistruoti turim.“ Ir nupėdino į kabinetą, kaip pats sakė, „veidelio parodyti“.
Kokie metai prognozuojami
Siekiant žmones ne tik motyvuoti dirbti (jeigu dar ne visi tokie, kaip tądien sutikti koridoriuje), bet ir dirbti tai, kas bus paklausu šiais metais, atliktas darbo rinkos prognozės tyrimas. Kokios gamybos (paslaugų) veiklos perspektyvos prognozuojamam laikotarpiui? Ar keisis darbuotojų skaičius? Kokių profesinių kvalifikacijų darbuotojus numatoma priimti ir atleisti? Ar bus steigiamos bei likviduojamos darbo vietos? Į šiuos klausimus atsakė 334 apklausti Alytaus regiono darbdaviai, kurių įmonėse dirba per 22 tūkst. 600 darbuotojų. 90 proc. apklaustųjų buvo privataus sektoriaus įmonių darbdaviai iš skirtingų ekonominės veiklos sektorių.
Tyrimą pristatydama Alytaus teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja Rasa Mazaliauskienė teigė, kad investicijas į gamybos (paslaugų) plėtrą numato 20,1 proc., statybos sektoriuje investicijas į vykdomą veiklą planuoja 8,7 proc. respondentų.
Dirbančiųjų skaičiaus didėjimas šiais metais pagal tyrimo rezultatus žadamas 1,3 proc. Manoma, jog daugiausia darbo vietų bus įsteigta kvalifikuotiems darbininkams ir aptarnavimo sektoriaus darbuotojams. Anot R.Mazaliauskienės, tikimasi laipsniško nedarbo lygio mažėjimo: „Vyrų dalis bedarbių struktūroje mažės, tačiau išliks didesnė negu moterų. Taip pat ryškės ilgalaikio nedarbo mažėjimo tendencijos. Tokie bedarbiai sudarys trečdalį visų darbo biržoje registruotų asmenų. Deja, kas penktas įsiregistravęs darbo biržoje bus jaunas bedarbis iki 25 metų, kuriam darbo patirties trūkumas bus pagrindinė priežastis, trukdanti įsitvirtinti. Keturi iš penkių bedarbių bus darbo rinkoje papildomai remiami asmenys – jiems reikės ypatingo darbo biržos dėmesio padedant įsidarbinti.“
Specialistė taip pat akcentavo, kad šiemet prognozuojamas nežymus darbo pasiūlymų skaičiaus didėjimas. Manoma, jog daugiausia pasiūlymų bus registruojama paslaugų ir pramonės sektoriuose. Atlikus tyrimą apie verslo perspektyvas parengtas Alytaus regiono įsidarbinimo galimybių barometras 2013 metams. Tikimasi, kad jis padės priimti sprendimą, kokį karjeros kelią pasirinkti jauniems žmonėms.
Tarpininkaujant darbo biržai 2012 metais Alytaus apskrityje nuolatiniam darbui įdarbinti 7809 žmonės, terminuotam – 2727. Šiemet nuolatiniam darbui spėta įdarbinti 665 gyventojus. Bedarbių dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse laiduoja didesnę galimybę įsidarbinti – pernai į tokias priemones siųsti 5125 apskrities gyventojai.
Didžiausios įsidarbinimo galimybės kitais metais bus: pardavimo vadybininkams, siuvimo technologams, elektros inžinieriams, gydytojams, masažuotojams, transporto vadybininkams. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, siuvėjams, sukirpėjams, baldų apmušėjams, elektromonteriams, betonuotojams, statybininkams, medienos apdirbimo įrenginių operatoriams.
Mažos galimybės įsidarbinti bus: pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams, bendrojo ugdymo mokytojams, socialiniams pedagogams, aplinkos apsaugos inžinieriams, turizmo vadybininkams, teisininkams, ekonomistams, socialiniams darbuotojams, apskaitininkams, kosmetikėms, kirpėjoms, manikiūrininkėms, staliams, plytėlių klojėjams, floristams, traktorininkams.
Indrė MIKELIONYTĖ
