Laikinai priimti į darbą Statistikos departamente specialistai – surašinėtojai – turėjo galimybę užsidirbti pinigų ir pabendrauti su įvairiais žmonėmis.
Su visais surašinėtojais, triūsusiais beveik pusantro mėnesio, jau atsiskaityta. „Net nesitikėjau, jog tiek gausiu. Esu patenkintas, nes esu studentas ir dabar galėsiu prisipirkti vadovėlių ir net pakaks pinigų nuvykti į svečią šalį“, – neslėpė pasitenkinimo Marius M.
Pasak jo, iš pradžių žmonės nevisai suprato, kas vyksta, kai kurie net nebuvo girdėję apie surašymą ir painiojo jį su parašų rinkimu – mat gyventojų surašymas vyko iškart po rinkimų į miestų savivaldybes.
Surašinėtojas stebėjosi kai kurių žmonių nesvetingumu: „Ypač rūsčiai sutikdavo policininkai ir prokurorai. Tiesa, kai per radiją buvo paskelbta apie baudas, tie, kas nepanoro bendrauti, atvyko patys. Tačiau tikino, jog jų niekas nelankė.“
Nesupratingi asmenys, norėdami nuslėpti savo kaltę, skambina į Statistikos departamentą ir skundžiasi, jog jų nesurašo. „Tai netiesa. Surašinėtojai aplankė visus po kelis kartus. Tiesa, tų, kurių neradome ar kurie neįsileido, įspėdavome raštiškai ir vėl eidavom. Viena moteris žiūrėjo pro langą ir šaipėsi“, – surašinėtojo darbo patirtimi dalijosi Marius.
Nemažai problemų iškilo dėl naujų pastatų, kur apsigyveno naujakuriai. Ten nėra nei gatvių pavadinimų, tik namų korpusai pažymėti. Teko tokiems pastatams suteikti naujus kodus, registruoti. Nemažai klaidų pastebėta ir žemėlapiuose, kur pažymėti pastatai nerasti.
Surašant paaiškėjo, jog daug žmonių gyvena viename nuomojamame bute, bet tai – skirtingi ir neretai net tarpusavyje nebendraujantys žmonės, kurie net nesugebėjo pasakyti, kokia yra būsto kvadratūra.
Kai kurie, baimindamiesi dėl nelegalių būsto nuomotojų, atsisakė susirašyti tikindami, jog jiems apskritai uždrausta bendrauti su bet kuo.
„Kiekvieną dieną apeidavau po 15 – 20 būstų, pilnai surašydavau po 20–30 lapų.Tad darbo pakako, ypač šeimose, kur gyvena daug narių. Keista, bet beveik visi noriai sakydavo savo asmens kodus, tačiau negalėjo įvardyti, kada susituokė arba sunkiai prisiminė, kada gimė pirmas vaikas“, – apibūdino darbo specifiką surašinėtojas.
Marius nustebo, jog jo apylinkėje itin daug našlių ir vienišų vienišų. Daugelio vyrai išvykę į užsienį. Surašinėtojas aptiko nemažai vienišų vyrų, gyvenančių dideliuose butuose ar namuose – jie niekada nevedė.
Surašinėtas juokais pasiūlė, kad Lietuvoje reikėtų įvesti viengungio mokestį – tuomet gal būtų daugiau šeimų sukurta ir vaikų daugiau gimtų.
