Lietuvoje alkoholizmo prevencija vyksta viena kryptimi: smarkiai didinamas alkoholio akcizas ir branginami gėrimai. Atrodo, kad tai vienintelis alkoholio kontrolės programos prioritetas.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja neskubėti didinti mokesčių alkoholiui prieš tai neužkirtus kelio nelegaliai jo prekybai. Blaivybės propaguotojai ataskaitose mato kitką.
Lietuva perlenkė lazdą?
Klausimas, kaip įpratinti žmones alkoholiniais gėrimais mėgautis atsakingai, aktualus visame pasaulyje. Naujausioje savo ataskaitoje „Alkoholio žalos ir vartojimo mažinimo strategijos: pasaulinės strategijos apmatai“ (angl. Strategies to reduce the harmful use of alcohol: draft global strategy) PSO valdyba pažymi, kad imantis alkoholio vartojimo kontrolės būtina neperlenkti lazdos ir gerai pasverti įvairių pusių argumentus.
Viena vertus, neatsakingas ir nevaržomas alkoholinių gėrimų vartojamas gali atnešti didelę žalą visuomenei. Tačiau PSO valdyba pabrėžia, kad dėl griežtų ir nepamatuotų draudimų bei kitų ribojimų, kenčia ne tik viena ekonomikos šakų ir joje dirbantys žmonės, bet ir sudaromos prielaidos plėstis šešėlinei alkoholio rinkai.
Užtenka žvilgtelėti į keletą skaičių ir suprasti, kad Lietuvoje kai kurios alkoholio kontrolės priemonės pažengusios per toli. „Šiuo metu Lietuvoje taikomas alkoholio akcizo tarifas daugiau kaip du kartus viršija minimalius ES reikalavimus“, – sakė Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) prezidentas Laurynas Vilimas.
Mokesčiai didesni, pajamos mažesnės
Kai kurie politikai argumentuoja, kad didesni mokesčiai ir brangesnis alkoholis yra gana efektyvi alkoholio kontrolės politikos priemonė. Vis dėlto PSO pabrėžia, kad ši priemonė pasiteisina ne visada. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ji gali tapti net žalinga valstybei ir visuomenei.
Dideli alkoholio akcizo tarifai veiksmingi iki tam tikros ribos ir tik tada, jei nėra kitų būdų įsigyti gerokai pigesnio alkoholio. Be to, kaip nurodoma tarptautinės organizacijos ataskaitoje, svarbu ir tai, kad gretimose valstybėse alkoholis nebūtų apmokestinamas gerokai mažesniais mokesčiais, kas dar labiau skatintų alkoholio kontrabandą.
„Šiuo aspektu Lietuva yra itin nepalankioje padėtyje. Pavyzdžiui, Lietuvoje akcizo dydis pusės litro 40 proc. stiprumo alkoholio gėrimui sudaro 8,83 lito, o pats degtinės butelis kainuoja 18,79 lito, Rusijoje šie skaičiai gerokai mažesni – atitinkamai 2,88 lito ir 7 litai, Baltarusijoje – atitinkamai 3,05 lito ir 6 litai. Dėl zloto kurso stipraus alkoholio kaina mažesnė ir Lenkijoje“, – reziumuoja L.Vilimas ir priduria, kad kokią valstybę kaimynę bepasirinkti, joje alkoholis greičiausiai bus gerokai pigesnis.
Daugiau naudos ar žalos?
PSO atkreipia dėmesį, kad staigus alkoholio prieinamumo ribojimas ir jo kainos didinimas daugiausia neigiamų padarinių gali turėti tose šalyse, kuriose žmonių perkamoji galia yra žemo arba vidutinio lygio. Vietoj smarkiai pabrangusio legalaus alkoholio jie renkasi nelegalius gėrimus ir dar labiau rizikuoja savo sveikata, nes kontroliuoti nelegalaus alkoholio kokybės nėra galimybių.
„Nelegalaus alkoholio vartojimo pasekmes žmogaus sveikatai ir gyvybei jau spėjome pastebėti. Remdamasis gautais duomenimis, galiu teigti, kad ryškiai padidėjo mirtinų apsinuodijimų alkoholio pakaitalais skaičius, išaugo neblaivių savižudžių skaičius, ligoninių apsinuodijimų skyriai yra perpildyti“, − kalbėjo Seimo Sveikatos komiteto narė „darbietė“ Dangutė Mikutienė.
Nors alkoholio vartojimas iš esmės nemažėja, akcizo mokesčio surenkama mažiau, sunkumų patiria ir ši ekonomikos šaka joje srityje dirbantys žmonės.
Sutarimo nebus
Lietuvos blaivybės sąjūdžio vadovas Aurelijus Veryga teigė, kad sutarimo dėl akcizo dydžio greičiausiai niekada nebus pasiekta. „Alkoholis turi kainuoti tiek, kad taptų prabangos ir reto vartojimo preke. Kai kalbam apie akcizą, svarbu ne tik jo dydis, bet ir tai, kokia yra galutinė gėrimų kaina“, − aiškino jis „Balsas.lt savaitei“.
"Jei paklaustumėt L.Vilimo koks būtent akcizas jiems būtų geriausias, neabejoju, kad atsakymas būtų 0", - ironizavo visuomenininkas.
A. Veryga atmetė teiginius, kad Lietuvoje akcizas buvo didinamas per greitai. „Nuo 1998 metų, kai buvo priimta Valstybės alkoholio kontrolės programa, buvo numatyta, kad akcizas turi didėti ne mažiau, nei didėja gyventojų pajamos ir infliacija. O kas vyko pastarąjį dešimtmetį? 1999-aisiais stipriųjų gėrimų akcizas sumažinamas apie 40 proc. 2004 metais, įstojus į Europos Sąjungą, panaikinami importo mokesčiai produkcijai iš ES šalių, atpinga brangūs iš ES šalių įvežami gėrimai“, − sakė jis.
Pasak A. Verygos, Lietuvai negalima lyginti savo situacijos nei su Europa, nei su Rusija. „Europa yra labiausia geriantis regionas pasaulyje, o Lietuva yra tarp lyderių Europoje. Rusijoje daugiau kaip 65 proc. vyrų nesulaukia pensinio amžiaus, nes miršta nuo alkoholio sukeltų ligų. Taigi ir Rusija mums nėra rodiklis, kokios turi būti kainos“, − aiškino jis.
A. Veryga teigia, jog alkoholis vis dar pernelyg lengvai prieinamas. "Pateiksiu savo nuolat kartojamą pavyzdį su sovietmečiu, kuomet vidutinei darbininko algai esant 70 rublių, degtinės butelis (0,5 litro) kainavo apie 3 rublius. Vadinasi už visą algą buvo galima nupirkti 25 puslitrius. 2007 metais (į kuriuos akcizų lygiu siūlo grįžti degtinės gamintojai) vidutinis atlyginimas buvo skelbiamas jei teisingai pamenu apie 2500 Lt (imkim realesnį 1500). Degtinės butelis (0,5 litro) kainavo 13 litų. Vadinasi už atlyginimą buvo galima nupirkti daugiau nei 100 puslitrių. Net jei imti minimalią 600 Lt algą, ir tuomet išeitų 46 buteliai. Tai apie kokį brangumą mes kalbam? Ar degtinė turėtų kainuoti tiek, kad ją įpirktų kiekvienas bomžas ir siekdami, neapsinuodytų nė vienas benamis mes prigirdytumėm apie 30 procentų populiacijos", - klausė jis.
Kovos priemonės
Lietuvoje, anot radikalaus požiūrio oponentų, nepelnytai nuvertinamos kitos kovos su žalingu alkoholio vartojimu priemonės. Ypatingai ekonomikos sunkmečio metu, kai valdžia kitoms verslo sritims siekia sudaryti kuo mažiau kliūčių, alkoholio gamintojai susiduria su itin griežtais ribojimais. „Itin uoliai legalius alkoholio pardavimus pasirengę mažinti valdininkai, atrodo, visai nesirūpina kova su šešėline alkoholio rinka, kuri iš tiesų daro daug žalos tiek žmonėms, tiek pačiai valstybei“, – aiškina L.Vilimas.
Kaip pastebi PSO, daugelyje šalių, kuriose paplitusi nelegali prekyba alkoholiu, mokesčių surinkimas iš legalaus alkoholio pardavimų tampa itin problemiškas. Tokiu atveju akcizų alkoholiui didinimas turi būti paremtas efektyviomis priemonėmis, padedančiomis kontroliuoti šešėlinę alkoholio rinką. Minėtoji organizacija pateikia kelias rekomendacijas, kaip mažinti žalingo alkoholio vartojimo mastus.
Pirmiausia, šalyje turi būti ne tik nustatytas tinkamas alkoholinių gėrimų apmokestinimas, bet ir užtikrinta, kad tie mokesčiai būtų tinkamai surenkami. Norint surinkti mokesčius, būtina aktyviau kovoti prieš nelegalius alkoholio pardavimus ir nelegalią jo gamybą.
Be to, pagal PSO, alkoholio akcizų tarifai turi būti reguliariai peržiūrimi atsižvelgiant į infliacijos lygį, vidutines šalies gyventojų pajamas ir bendrą šalies ūkio situaciją. Akcizų didinimas neatsižvelgiant į šiuos veiksnius, kaip jau buvo minėta, gali turėti daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių.
Daugiau dėmesio švietimui
Nevertėtų iš anksto nurašyti ir visuomenės švietimo apie alkoholio vartojimo žalą poveikio, kuriam PSO ataskaitoje teikiama didelė reikšmė. „Nors švietimo programų poveikis pastebimas ne iš karto, jis galėtų duoti kur kas geresnių rezultatų. Žalingas alkoholio vartojimas mažėtų nepriklausomai nuo jo kainų, mažėtų ir nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas, be to, šiai rinkai kontroliuoti reikėtų mažiau pastangų“, – apie ilgalaikį visuomenės švietimo poveikį kalba L.Vilimas
Už blaivybę kovojantys Seimo nariai ir kiti visuomenės veikėjai argumentuoja, kad tai nėra efektyvi priemonė. Aišku, akcizų tarifų padidinimą įgyvendinti paprasčiausia, o efektas gaunamas nedelsiant. Tačiau nors gerokai pabrangusių alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėja, tai, pasak L. Vilimo, nebūtinai reiškia, kad mažėja ir jo vartojimas.
TIK FAKTAI
Nuo 2009-ųjų pradžios gerokai padidinus etilo alkoholio akcizo tarifus, Lietuvoje akcizo mokesčio surinkimas per 11 mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, sumažėjo 118 mln. litų.
Per dvejus metus legalus alkoholio pardavimas šalyje sumažėjo 38 proc. Šiemet Lietuvos muitinėje sulaikyto alkoholio kiekis per metus padidėjo beveik 8 kartus, iš nelegalios apyvartos išimto alkoholio kiekis – 3 kartus.
