Trūkumas atsirado dėl pasaulinių COVID-19 vakcinų kampanijų, kurių metu visame pasaulyje buvo suleista daugiau nei 7,25 mlrd. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Remiantis AFP duomenimis, tai dvigubai daugiau, nei įprastai suleidžiama per metus.
Dėl to sunaudojama ir dvigubai daugiau švirkštų – mažėja pasaulinės atsargos. Jei gamyba nepadidės, tai gali paskatinti atsargų kaupimą, sukelti paniką bei trukdyti pastangoms apsaugoti žmones nuo daugybės ligų, teigia PSO, rašo dailymail.co.uk.
„Mes keliame tikrą susirūpinimą, kad gali trūkti imunizacijos švirkštų, o tai savo ruožtu sukeltų rimtų problemų, pavyzdžiui, sulėtintų vakcinaciją, – naujienų agentūrai AFP sakė PSO Vaistų ir sveikatos produktų prieinamumo skyriaus vyresnioji patarėja Lisa Hedman. – Priklausomai nuo vakcinacijos tempų, švirkštų deficitas gali siekti nuo vieno iki dviejų milijardų.
Remiantis scenarijumi, kad maždaug septyniems milijardams žmonių nuo dabar iki 2023 m. prireiktų dviejų vakcinos nuo koronaviruso dozių, o pasauliniu gamybos pajėgumu – maždaug šešių milijardų skiepijimo švirkštų per metus, L. Hedman sakė: „Gana aišku, kad 2022 m. deficitas viršys milijardą, jei tęsime savo veiklą kaip įprasta.“
Švirkštai taip pat dažniau vėluoja tiekimo grandinėje, nes jie užima dešimt kartų daugiau vietos nei vakcinos buteliukas, pridūrė L. Hedman.
Didelis ar užsitęsęs adatų trūkumas gali reikšti, kad skiepijimas nuo kitų ligų gali vėluoti. PSO patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo maliarijos, kuri yra palaima besivystančiam pasauliui.
L. Hedman teigė, kad įprastų skiepų atidėjimas gali turėti įtakos visuomenės sveikatai „metams į priekį“. Ji pridūrė, kad švirkštų trūkumas taip pat gali lemti nesaugią veiklą, pavyzdžiui, pakartotinį adatų naudojimą. Pasak PSO, net sterilizuojant naudotas adatas nepašalinamos visos kenksmingos bakterijos.
Spaudos konferencijoje Ženevoje L. Hedman paragino šalis planuoti į priekį: „Kai galvojate apie injekcijų, skiriamų siekiant reaguoti į pandemiją, mastą, tai nėra ta vieta, kur galime sau leisti rinktis greituosius kelius, trūkumą ar ką nors, kas nėra visiškai saugu pacientams ir sveikatos priežiūros darbuotojams.“
Trūksta ne tik švirkštų – anksčiau šiais metais ekspertai perspėjo apie smėlio trūkumą, dėl kurio gali sulėtėti milijardų stiklinių buteliukų, reikalingų pervežti vakcinas nuo koronaviruso, gamybą visame pasaulyje.
„Niekada nemanėme, kad mums pritrūks smėlio, bet kai kuriose vietose tai jau prasideda“, – kovo mėnesį sakė JT aplinkos programos Pasaulinės išteklių informacijos duomenų bazės direktorius Pascalis Peduzzi.
Po vandens smėlis yra labiausiai pasaulyje suvartojama žaliava – iš jo gaminamas stiklas, betonas, asfaltas ir net silicio mikroschemos. Šiuo metu JAV yra mažiau nei 1000 smėlio ir žvyro kasyklų.
Remiantis FiveThirtyEight.com, smėlis yra pagrindinė stiklo sudedamoji dalis, todėl jau nuo 2015 m. pasaulyje jaučiamas stiklo trūkumas. Manoma, kad per ateinančius dvejus metus pasauliui prireiks dar dviejų milijardų stiklinių buteliukų, nes bus ir toliau platinamos vakcinos nuo COVID-19.
Medicininio stiklo pramonė tik pradėjo pasivyti paklausą 2020 m., tačiau pandemija, tiekimo grandinės problemos ir vakcinų išplitimas gerokai viską atitolino. Net jei vakcina supilama į 10 dozių buteliukus, vien šiai pandemijai reikia šimtų milijonų buteliukų, „FiveThirtyEight“ sakė vakcinų ekspertas Jamesas Robinsonas.
Tik trys bendrovės gamina didžiąją dalį farmacinio stiklo vamzdelių, reikalingų buteliukams ir švirkštams: „Corning“, „Schott“ ir „Nipro Pharma Corporation“. Nauji gamybos įrenginiai yra brangūs ir yra didelė konkurencija dėl smėlio, reikalingo stiklui gaminti.
Vienas iš abiejų dilemų sprendimų yra vakcinų pleistrų kūrimas. Žurnale „Science Advances“ paskelbtas tyrimas parodė daug žadančių rezultatų su pelėmis.
Mokslininkų komanda iš JAV ir Australijos naudojo vieno kvadratinio centimetro dydžio pleistrus, kuriuose buvo daugiau nei 5000 dygliuotų mikroskopinių smaigalių, padengtų eksperimentine vakcina.
Spygliukai „tokie maži, kad jų net negali įžiūrėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kvinslando universiteto virusologas ir šio straipsnio bendraautorius Davidas Mulleris.
Pelės buvo vakcinuojamos tradiciniu švirkštu arba uždėjus pleistrą ir jį nešiojus dvi minutes. Pasak mokslininkų, pleistrai iš tikrųjų pranoko adatas antikūnų gaminime.
Pleistrams įdiegti nereikia apmokytų medicinos specialistų ir jie išlieka stabilūs eksponentiškai ilgiau – mažiausiai 30 dienų esant 77 laipsnių pagal Farenheitą, palyginti su tik keliomis valandomis, skirtomis „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinų buteliukams.
Tyrime naudotą pleistrą pagamino Australijos įmonė „Vaxxas“, kuri ruošiasi bandymams su žmonėmis 2022 m. balandžio mėn.
„Mano nuomone, tai yra ateitis, tai neišvengiama, – naujienų agentūrai AFP sakė „Vaxxas“ generalinis direktorius Michaelas Schraderis. – Manau, kad per ateinančius 10 metų pamatysite, kad tai gana dramatiškai pakeis būdą, kuriuo mes gauname vakcinas visame pasaulyje.“
