Psichologė psichoterapeutė Milda Cibulskytė teigia, kad žmonės nėra tokie racionalūs, kaip galvoja, ir jeigu socialiniame tinkle pamatys, kaip pažįstamas asmuo pasidalijo Sveikatos priežiūros įstatymu bei drauge pastebės buvusią klasiokę vieno iš kandidatų į prezidentus štabe, tai garantuotai nuspręs pasidomėti buvusios klasiokės gyvenimu, nors įstatymas, susijęs su sveikatos priežiūra, tikrai žmogui yra aktualiau.
Truputį kas ir dūžtame
„Naiviai galvojame, kad esame racionalios būtybės. Kodėl sakau naiviai? Nes statistika rodo, jog socialiniuose tinkluose kas metais, kas dieną tų minučių mes praleidžiame vis daugiau ir daugiau. Ir kita ne tokia gera žinia, kad antra pagal išreikštumą priežastis, kodėl mes skendime tuose socialiniuose tinkluose, yra tuščio laiko leidimas. Kai mes pabendraujame ten su savo šeimos nariais, vadovais, kolegomis, broliais, seserimis ir draugais, tada toliau mes tik švaistome ten tuščią savo laiką. Kodėl sakau, kad šita žinia bloga? Todėl, kad statistika rodo, kad dėl visokeriopos pažangos, laisvo laiko vis daugės ir daugės“, – „Login 2024“ konferencijoje kalbėjo M. Cibulskytė, kuri yra kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė ir mindfulness terapijos mokytoja.
Pasak jos, Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad nuo 1965 iki 2003 metų žmonių gyvenime laisvo laiko per savaitę padaugėjo apie 5 valandas ir tai sudaro apie 270 valandų per metus. Kaip teigia psichoterapeutė, tai reiškia, kad laisvo laiko daugėja, nuobodulio irgi ir tuomet auga tikimybė, kad mes dar labiau naršysime ir naršysime.
„Dar viena liūdnesnė statistika iš išsivysčiusių šalių yra ta, kad nepaisant visos pažangos per dešimtmetį mes tapome nelaimingesni. Čia kyla klausimas. Mes gyvename beprecedenčiais laisvės, pinigų, technologijų ir medicininės pažangos laikais, bet mes vis nelaimingesni. Mes nelaimingėjame laikais, kai pasitenkinimą galima pasiekti ranka, ir net ne ranka, o pirštu“, – teigia M. Cibulskytė.
Psichoterapeutė sako, jog mūsų aplinkoje begalė dirgiklių, kurie gali mums suteikti pasitenkinimą čia ir dabar, bet kad pajustume pasitenkinimą mums jų reikia vis daugiau ir daugiau, o kad pajustume skausmą užtenka menko sužeidimo.
„Taigi šiais pažangos laikais mes tapome krištoliniais: truputį kas ir dūžtame. O tam, kad pajaustume pasitenkinimą, reikia labai labai daug“, – sako ji.
Kuo skiriasi skurdo ir gausos mąstymas
„Dar vienas aspektas: tam, kad eitume pažangos keliu, mums reikia nuolat užduoti klausimą: ko neužtenka, ko nepakanka, kas dabar yra negerai. Ir tokiu būdu mes įkrentame į vadinamąjį skurdo mąstymą, kur vis kažko maža. Jis veikia kaip proto filtras: čia negerai, čia negerai, čia nepakanka. Ir tame proto filtre, skurdo mąstyme būti laimingu neįmanoma, nes laimė ten, kur yra gausos mąstymas. O gausos mąstymas, kad užtenka taip ir tiek, kiek yra dabar“, – priduria M. Cibulskytė.
Psichoterapeutė svarsto, kad iš dalies mūsų nelaimingumo jausmas kyla iš negebėjimo išbūti su skausmu ar emociniu diskomfortu. Jos teigimu, neįmanoma situacija, kai norima patirti tik gerus jausmus, nes mūsų smegenyse veikia tokios kaip ir sūpynės, kurios siekia išlaikyti pusiausvyrą.
„Only good vibes neįmanomas, nes mūsų smegenyse yra tokios sūpynės. Toje smegenų dalyje, kuri atsakinga už pasitenkinimą, kai mes gauname kažkokį trigeriuką – šokolado ar paskrolinam, išgeriam taurę burbulų – tos sūpynės nusveria į pasitenkinimo pusę. Tas svertas mūsų smegenyse unikalus tuo, kad jis siekia išlaikyti pusiausvyrą. Po to, kai mes patiriam pasitenkinimą, šitas svertas keliauja į skausmo pusę. Ir ką mes darome tada? Jau išsiaiškinom, kad skausmo mes nemėgstam ir su juo būti nenorime. Aš ir iš savo klientų dažnai girdžiu: „Aš nenoriu taip jaustis, nenoriu šito jausmo“. Tad mums reikia dar pasitenkinimo, dar kažkokio trigerio, dar vienos taurės burbulų, dar vienos spurgos, dar pusvalanduko Instagrame ar kur nors kitur, kad mes pajaustume pasitenkinimą ir grįžtume į normalią būseną. Šios sūpynės padaro, kad niekada nebus tik only good vibes. Jeigu jie ir ištinka mus, ateis ir skausmas“, – pasakojo psichoterapeutė.
Anot M. Cibulskytės, būtent dėl šios priežasties tenka mokytis priimti skausmą, išbūti su juo, išmokti susigyventi su emociniu diskomfortu, nebandyti iš jo išsinerti ir neieškoti dirgiklio, kuris padėtų toje situacijoje pabėgti.
„Ir kitas momentas, ko mes ten taip dažnai landžiojame, tai yra mūsų troškimo dopaminas. Troškimo dopaminas mums sako: „Eik, eik pasižiūrėk, ten yra aktualu“. Bet jis truputį toks nepatikimas. Nes jam aktualu (kartais ir mus įtikina), tai kas blizgu, tai kas greita, tai kas mus užburia ir lengvai įtraukia. Ir tokiu būdu mes atitolstam nuo to, kas iš tikrųjų aktualu, bet įlendam į interneto valiutą, į tai, kas lengvai mus sužavi. Įsivaizduokite, skrolinate viename iš socialinių tinklų ir matote, kad jūsų kažkoks artimas žmogus pasidalijo Sveikatos priežiūros įstatymo projektu. Ir kiek žemiau matote, kad jūsų klasiokė, su kuria šimtą metų nebendravote, rinkimų naktį yra rinkimų naktį viename iš kandidatų į prezidentus štabe“, – sako psichoterapeutė.
„Labai didelė tikimybė, kad tai, kas iš tiesų būtų aktualiau, tai susipažinti su tuo įstatymu, nes tai apie mūsų sveikatą ir jos priežiūrą. Bet mes visgi įlįsim ir pasižiūrėsim, ką ta klasiokė ten ir kaip apskritai gyvena. Tai neapsigaukim, nes troškimo dopaminas mus labai dažnai apgauna“, – pridūrė M. Cibulskytė.
Ji taip pat pažymi, kad prie nuolatinio naršymo prisideda nykstanti takoskyra, kaip atrodo pareigingas darbuotojas ir probleminis interneto vartotojas. Tarkime, jeigu vadovas parašo elektroninį laišką pusę trijų nakties, tai nereiškia, kad reikia į jį atsakyti, tačiau kartais mums būna sunku atskirti, kur yra priklausomybė, o kur pareiga būti pasiekiamam darbo reikalais.
Kitas dalykas, kad nuolatinis landžiojimas internete, pašte ar socialiniame tinkle sukuria jausmą, kad žmogus viską kontroliuoja, o tai sukelia greitą pasitenkinimą.
Yra žmonių, kuriems paprasti patarimai nepadės
Pasak M. Cibulskytės, identifikavus probleminį interneto vartojimą, landžiojimą po socialinius tinklus, su tuo kovoti įmanoma ir pirmiausia reikia mokytis susigyventi su emociniu diskomfortu, o paskui būtina sąmoningai stebėti, kiek naršoma.
„Kitas momentas po to, kai pastebiu, labai svarbu, kaip ir su daugeliu priklausomybių, taikyti išsikalbėjimą. Pripažinkite, daugeliui teko patirti tokią situaciją: „Net nežinau, kaip atsitiko, jau po dešimtos buvo, bet na buvo tų eklerų šaldytuve, nė pati nepajutau“. Veikiam tarsi rūke. Ir kodėl išsipasakojimas padeda, nes išsipasakodami, kad turime problemą, mes pirmą kartą įsisąmoninam realią situaciją. Nes tris valandas per dieną pranaršau, bet tarsi nesuvokiu, esu tarsi rūke. Išsipasakojimas sau, o geriausia kitam asmeniui, gali padėti sukontroliuoti. Ir paskutinis dalykas, tai sąmoningas įsipareigojimas, sąmoningas kliūčių sukūrimas sau neatlikti kažkokio veiksmo“, – teigia M. Cibulskytė.
Bet psichoterapeutė pripažįsta, kad yra žmonių, kuriems šie patarimai visiškai nepadės, nes kai kada priklausomybę nuo socialinių tinklų lemia asmenybės bruožai arba psichikos sutrikimais. Pavyzdžiui, sunkiau atprasti nuo to gali būti ekstravertams, droviems žmonėms, asmenims, kurie jaučia didelį socialinį nerimą ar serga depresija, turi neurozių arba yra narcizai.
„Ekstravertai ieško stimuliacijos, labai drovūs žmonės slepiasi nuo savo nerimo, kurį patiria realiame gyvenime ir dėl to jie lindi socialiniuose tinkluose ar internete bendrai. Žmonės, kurie turi socialinį nerimą ar depresiją, bėga nuo savo sunkių jausmų, bėga į naršymą ar bet kokį kitą vartojimą. Ir ką jie tokiu būdu daro, jie pabėgdami sustiprina depresijos arba net socialinio nerimo išreikštumą. Neurotizmas susiję su sunkumais bendravime, dėl to neurotiški žmonės dažniau renkasi bendravimą virtualiai ir tokiu būdu jie labiau linkę tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Na ir narcizai. Žmonės, kurie turi arba narcizo sutrikimą, arba šitas bruožas yra labai išreikštas, jie, deja, irgi pakimba ant polinkio į priklausomybę nuo socialinių tinklų. Nes jie ten ieško auditorijos, ieško laikų peržiūrų ir, aišku, kad juos ten gauna. ir vėlgi sukasi tas užburtas ratas. Jeigu mano probleminio naršymo priežasties yra gilesnė arba viena iš šitų, tai tuomet pirmiausia reikia spręsti tas problemas ir ta priklausomybė nuo socialinių tinklų pati savaime turėtų mažėti“, – sakė psichoterapeutė.
