Visuomenės nuomonė dėl alkoholio ribojimų planus praeitą savaitę buvo išreikšta taikaus koncerto "Laisvė rokenrolui" metu prie Seimo. Tą pačią dieną Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, kad lietuviai suvartoja daugiausiai alkoholio pasaulyje.
Neduos reikiamo rezultato?
Žmogaus studijų centro prezidentas, psichologas Gintaras Chomentauskas tikina, kad alkoholio draudimais ir jo ribojimais esminės problemos nebus išspręstos.
„Intencija riboti žmogaus laisvę ir „išjungti“ visus dalykus, kurie galimai kenkia jo sveikatai ir darbingumui, tai labai sena idėja. Buvo toks aukštas KGB pareigūnas Andropovas. Jau tada mes patyrėme rimtą laiko ir alkoholio prekybos vietų ribojimą. Rezultatas buvo toks, kad atsirado prekybininkės bobutės ir viskas tuo baigėsi. Žmogui yra būdinga ir tam tikra prasme yra natūralu vartoti alkoholį. Jis tai daro apie 10 tūkstančių metų. Ir tai yra mūsų kultūros ir bendravimo dalis“, - pasakoja psichologas.
G.Chomentauskas tikina, kad vykdytas tyrimas parodė, kad per dešimtmetį, kai keitėsi alkoholio pardavimo taisyklės ir akcizai, išgeriamo alkoholio kiekis liko toks pat.
„Darydami tyrimą 2009-2010 metais, atkreipėme dėmesį, kad nuo 2000 metų kaip buvo gyventojo vidutiniškai per metus suvartojama 12 litrų grynojo alkoholio, taip ir liko. Matyt ir dabar panašūs skaičiai. Reikia atkreipti dėmesį, kad per tą laika buvo kelis ar net keliolika kartų didinami akcizai, keičiamos prekybos sąlygos. Tačiau tai neduoda teigiamo rezultato, suvartojamo alkoholio kiekis nesumažėja“, - tv3.lt naujienų portalui pasakoja G.Chomentauskas.
Darosi panašu į šimtmečių senumo būdus?
Psichologas tikina, kad žmonės patys pasirenka, kaip jiems gyventi, ir jų valdyti ar kontroliuoti visai nereikia.
„Visumoje tas davatkiškas požiūris, kad normalus tas, kuris negeria alkoholio, nešvaisto veltui laiko, dirba i gamina valstybei kiek galima daugiau PVM. Čia jau tikrai darosi panašu į net ne praeito, o užpraeito amžiaus atgyveną. Žmogus su visomis savo blogybėmis ir gerybėmis susitvarko. Nesam gi mes idealūs. Negalime būti pritempti prie kažkokio davatkiško įvaizdavimo kaip turi atrodyti žmogus, kaip jis turi gyventi. Jis ir gyvena taip, kaip jam atrodo, kad turi gyventi. Lietuviai gyvena taip, kaip jiems atrodo, kad reikia gyventi. Nes kitokių būdų pasilinksminti ir atsipalaiduoti mūsų kultūra neišrado. Atitinkamai žmonės renkasi tai, kas jiems yra po ranka. Gal ne patį geriausią būdą, bet tokį, koks yra įprastas“, - pasakoja ekspertas.
„Kovos“ metodai iš esmės turėtų keisti žmonių bendravimą ir laisvalaikio praleidimo būdą. Bet tai yra lėtas procesas. O politikams norisi sublizgėti ir ketinama priimti tokius mano galva visiškai absurdiškus sprendimus“, - savo požiūrį dėsto G.Chomentauskas.
Negalima ignoruoti žmogaus prigimties
Žmogaus studijų centro vadovas kaip pavyzdį ima Vakarų Europos sostinę, kuri neignoruoja žmogiškos prigimties.
„Paimkime pavyzdžiu Amsterdamą. Siūlau pasivaikščioti naktį po miestą, suvalgyti pyragėlių su marihuana, parūkyti ir pasižvalgyti į visas blogybes, kurios ten yra aplinkui. Ir tuo pat metu užduoti sau klausimą, kaip olandai gali su tuo gyventi. O jie tai daro labai normaliai. Jie neignoruoja žmogiškos prigimties“, - pasakoja pašnekovas.
„O mes galvodami, kad žmogus turi būti kažkoks kitoks, nei jis yra iš tikrųjų, einame komunistinės represinės ideologijos keliu. Ta pati blogiausia visų šitų ketinimų dalis yra noras pertvarkyti žmogaus prigimtį ir pasaulį. Juk taip nebūna. Juk reikia atsipalaiduoti ir nesukti sau galvos. Juk reikia pagurkšnoti vynelį su prancūzais ir italais, pasėdėti kavos parduotuvėje su olandais. Ir suprasti, kad vien dėl tos priežasties blogybės neįvyksta. Ne alkoholis žmogų padaro kartais žvėrimi. Bet pats žmogus yra toksai. Tai versti viską ant cheminės medžiagos visas blogybes, yra tikrai naivu“, - mintimis dalijasi ekspertas.
Kompleksinės priežastys
Ekspertas taip pat primena, kad didelis alkoholio suvartojimas nėra vienintelė problema, su kuria reikia kovoti. Anot jo, esama situacija susidarė dėl kompleksinių priežasčių
„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuva ne tik pagal alkoholio suvartojimą pirmauja. Pirmauja ir mirtimis dėl išorinių priežasčių, į tą įeina ir mirtys nuo apsinuodijimo alkoholiu. Įeina ir lėkimas beprotišku greičiu keliuose, savižudybės. Lietuva pirmauja ir pagal kitus rodiklius, kurie rodo, kad pati gyvenimo kokybė mūsų netenkina. Iš Lietuvos mauna ne dėl to, kad žmonės pernelyg daug išgeria alkoholio. Dėl to, kad jiems čia yra prastai gyventi. Ir kokį efektą visi šitie draudimai turės tai pačiai emigracijai, tai turbūt, kad nelabai teigiamą. Dalis žmonių bus patenkinti apribojimais, jie jausis saugesni, kai tam tikrose vietose alkoholiu nebus prekiaujama. Bet jie jausis lyg atsidūrę žemėje, kurią bandoma pertvarkyti į Marijos“, - tikina ekspertas.
Paklaustas, ar mato išeitį iš šios situacijos, ekspertas tikina, kad reikia investuoti į žmonių gyvenimą gimtinėje.
„Pirmiausia nereikėtų galvoti, kad yra tobuli žmonės. Ir tada tie kiti už ribos. nereikėtų atskirti tų žmonių. Susiskaldo visuomenė, ir visi pasisakymai, kurie nevienija, bet skaldo, jie prisideda prie to žmogaus ir jo šalies susvetimėjimo rodiklio. Mūsų šalyje yra išvystytas žmogaus svetimo tarp savų rodiklis. Jeigu būtų priimama politinė programa, kaip padaryti, kad žmonės daugiau džiaugtųsi bendravimu vienas su kitu. Kaip padaryti, kad jie investuotų savo gyvenimą į tą šalį, kurioje gyvena, iš čia ateitų teigiami rezultatai. O ne iš bandymo drausminti ir drausti. Mano supratimu tai yra visiškai ydingas kelias“, - savo požiūriu dalinasi ekspertas.
