Žmonės jaučiasi kaip po teroro akto
Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad I. Strazdauskaitės tragedija paskatino žmones būti budresnius ir labiau rūpintis vieni kitais. „Visiškai natūralu žmonėms dabar jaustis nesaugiais. Ypač motinos jaučia nerimą, dažniau skambina savo vaikams. Visi žmonės tapo šiek tiek budresni. Tokie žmonių savijautos pokyčiai būdingi po teroro aktų“, – sako psichoterapeutas.
Psichologas Gedinimas Navaitis teigia, kad tragedija sukrėtė Lietuvą, o labiausiai įbaugino vyresnio amžiaus ir vienišus žmones. „Jautriausiai į tragedijas visuomet reaguoja senyvo amžiaus ir vieniši žmonės. Jie jaučiasi nesaugiausiai ir tragedijos jų nesaugumą dar labiau padidina. Tuo metu jauni žmonės gal kažkiek trumpam atkreips dėmesį ir elgsis protingiau. Bet tyrimai rodo, kad tragedijos ilgam žmonių nepamoko. Tai trumpalaikis efektas“, – sako psichologas.
Visuomenė parodė solidarumą
Policijai ieškant I. Strazdauskaitės, šimtai žmonių skambino pareigūnams ir bandė padėti, dalinosi savo pasakojimais ir pastebėjimais, diskutavo apie merginos dingimo vietą. Specialistai sako, kad ši tragedija parodė, jog mūsų visuomenė tampa labiau pilietiška ir neabejinga.
Kriminologas, sociologijos profesorius Aleksandras Dobryninas sako, kad į I. Strazdauskaitės nužudymą visuomenė sureagavo solidariai ir tinkamai. „Paradoksalu, bet visuomenės reakcija šį kartą kaip tik yra normali. Visuomenė į nusikaltimus visada reaguoja kaip į dalyką, kuris gresia pačios visuomenės saugumui. Būtent nusikaltimai yra savotiškas testas visuomenės solidarumui. Tai parodo, kokias vertybes visuomenė gina. Šia prasme mūsų visuomenė parodė, kad yra solidari ir turi ribas, kurių niekam nevalia peržengti“, – sako A. Dobryninas.
O. Lapinas savo ruožtu priduria, kad visuomenė turi tam tikrus efektyvius būdus reaguoti į tragedijas. Pavyzdžiui, teisėsaugos veiksmų sugriežtinimas.
Nusikaltimai linkę kartotis
O. Lapinas teigia, kad žmonės linkę į nusikalstamumą dažniausiai turi tam tikrus modelius, kaip tuos nusikaltimus daryti. Tam tikros tragedijos didelis eskalavimas viešojoje erdvėje gali sukurti tokį modelį. „Yra pastebėta, kad nusikaltėliai gali būti linkę kartoti nusikaltimus, matytus kino filmuose ar per kriminalines žinias. Nusikaltimo siužetas gali tapti modeliu kitam nusikaltimui“, – sako psichologas.
Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad ir moksliniai tyrimai patvirtina faktą, jog nusikaltimų modelis linkęs kartotis. „Nusikaltimų vaizdingas eskalavimas žiniasklaidoje gali paskatinti tokių nusikaltimų modelio atkartojimą. Tam tikra prasme nusikaltimai kartojasi, kai apie juos pradedama rašyti, diskutuoti ir pernelyg daug kalbėti. Tai nereiškia, kad nereikia informuoti. Bet mėgautis kriminalinėmis naujienomis irgi negalima“, – sako psichologas.
Lietuvos žiniasklaida – kruviniausia
G. Navaitis sako, kad didelis tragedijų eskalavimas kuria nesaugios visuomenės ir nesaugios valstybės vaizdą. Tai neigiamai veikia žmonių psichologinę būklę. Psichologas sako, kad žiniasklaida turėtų atsargiau nušviesti tragedijas. „Yra ištirta, kad vieno iš pagrindinių lietuviškos žiniasklaidos portalų pagrindinio puslapio 55 proc. temų yra nusikaltimai arba katastrofos.
Tuo metu kitų šalių žiniasklaidoje kriminalai užima daug žemesnę vietą. Pavyzdžiui „New Yourk Times“ pagrindiniame puslapyje kriminalai užima tik 3 proc., pagrindinis Lenkų laikraštis „Rzeczpospolita“ kriminalams skiria taip pat vos 3 proc. Niekas nepatikės, kad Lietuvoje nusikaltimų 23 kartus daugiau, nei kitose šalyse. Tiesiog mes tam skiriame labai daug dėmesio. Visada reikia užduoti paprastą klausimą – kiek bet kuriam piliečiui reikia žinoti apie vykstančius nusikaltimus? I. Strazdauskaitės atveju, kadangi buvo tikimasi visuomenės paramos, tai informavimas apie nusikaltimą buvo prasmingas. Labai dažnai jis prasmės neturi ir yra skirtas „nervų dirginimui“ ir visuomenės bauginimui, – aiškina psichologas.
Pirmaujame ES pagal nužudymus
Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal nužudymų skaičius. 100 tūkst. gyventojų mūsų šalyje tenka apie 6 nužudymus. Tuo metu ES vidurkis eilę metų yra apie 2 atvejai. A. Dobryninas sako, kad pagrindinė grėsmingos kriminalinės aplinkos Lietuvoje priežastis – gausus alkoholio vartojimas. Alkoholis skatina agresiją, todėl socialiniai konfliktai baigiasi tragedijomis. Tačiau šios tragedijos – neplanuotos, dažnai lydimos nusikaltėlių apgailestavimo. Tuo metu tokių žiaurių, suplanuotų nusikaltimų, kaip I. Strazdauskaitės nužudymas, retai pasitaiko net mūsų šalyje.
Kriminologo teigimu, tokie fenomenalūs atvejai gali iššaukti ir perdėtą reakciją, kuri vadinama moraline panika. „Tai toks reiškinys, kai perdėtai reaguojama į vieną įvykį ir visuomenė, o kartais ir žiniasklaida bei teisėsauga, nebepastebi kitų įvykių. Tiek moraliniai, tiek materialiniai resursai metami į vieną įvykį ir pamirštama, kad reikia spręsti ir kitas problemas. Tokiu būdu pati visuomenė varo save į paniką ir įsivaizduoja, kad patiria ypatingą, viską griaunantį fenomeną. Tačiau tikiuosi, kad konkrečiu atveju mums pavyks išeiti iš situacijos nepanikuojant. Žiūrint į situaciją adekvačiai“, – sako A. Dobryninas.
