Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės jungėsi į grupes, kuriose rašė, ką pastebėję, spėjo galimas dingimo priežastis, kūrė maketus plakatams kabinti ir daug sėkėjų turintiems žmonėms siųsti, kad informacija sklistų kuo sparčiau. Kai kurie net patys išėjo ieškoti mergaitės.
Kartu ėmė plisti ir nemažai dezinformacijos bei nepatikrintų versijų, ypatingai jų daug buvo komentaruose bei „Facebook“ įrašuose. Be to, dalis gyventojų kreipėsi į būrėjus ir dalinosi jų komentarais apie mergaitės dingimo aplinkybes bei buvimo vietą.
Žmonių kreipimasis į būrėjus, psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, yra neprasmingas, bet ir nekenksmingas.
„Šiuo atveju reikia suprasti, kad jie tikrai nepadės, nes, taip grubiai pajuokaujant, jeigu būrėja žinotų kažką, tai, ko gero, jau gal ji pati pasakytų, nereiktų kitiems prašyti“, – juokavo specialistas.
Pasak psichiatro, dezinformacija dažnai pasklinda apie svarbius įvykius, todėl svarbu atsirinkti ir dozuoti informaciją.
„Jeigu žmogus, turintis daug laisvo laiko, visą laiką ieškos informacijos, tai jam pačiam gali pakenkti. Reikia įsivertinti, kiek tu informacijos gali priimti ir kiek tau jos reikia“, – pataria M. Marcinkevičius.
Kai kurie žmonės dar policijai nepatvirtinus, su kokia mašina buvo pagrobta mergaitė, ėmė savavališkai tikrinti šviesios spalvos automobilius „Mazda“.
Tokį žmonių elgesį psichiatras įvardija kaip neadekvatų. „Tai mes viską galim: kiekvieną butą dabar tikrint, langus išdaužyt, kiekvieną mašiną, bet tai jau tikrai neadekvatus elgesys. Kritinėse situacijose labai dažnai ir pasirodo, kurie žmonės adekvatūs, o kurie nelabai“, – sakė M. Marcinkevičius.
Prisiminė, kaip žmonės reagavo Vilniuje dingus Mykolui
Visgi tokia įvairiapusiška žmonių reakcija į mergaitės dingimą, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktoriaus teigimu, yra natūrali. Jis prisimena ir dingusio Mykolo atvejį.
„Kai buvo jaunuolis dingęs prie Nėries, taip pat visuomenė tikrai gana aktyviai įsijungė. <...> Bet vieni žmonės reaguoja adekvačiai ir padeda tokiais atvejais, eidami ten savanoriauti, rinkdami kažkokius įrodymus, aukodami, kiti kreipiasi į būrėjus“, – paaiškino jis.
Kaune sekmadienio vakarą dingusi 9-metė antradienio vakarą buvo rasta gyva garažų masyve, apie pusantro kilometro nuo pagrobimo vietos. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla trečiadienio naktį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad mergaitė yra Kauno klinikose, apžiūrima ekspertų ir prižiūrima tėvų.
Įtariamasis buvo sulaikytas „Aro“ pareigūnų.
„Nei kiek neabejojome, kad pasakysime Agota grįžta namo”, – savo puslapyje tada rašė Lietuvos policija. R. Požėla ELTAI patvirtino, jog įtariamasis yra policijos komisariate.
„Tai turbūt yra žinutė ateities potencialiems nusikaltėliams, kurie ateity galbūt planuos nusikaltimus, kad žiūrėkit, ne tik policija jumis užsiminės. Tai yra labai džiugu, kad mes šalia tos negeros visuomenės dalies, turim absoliučią didžiumą pilietiškų žmonių, kurie eina, prašosi, rodo iniciatyvą ir tikrai padeda“, – spaudos konferencijoje tąnakt kalbėjo R. Požėla.
„Facebook“ grupės, kurioje aktyviai vyko mergaitės paieška, pavadinimas pakeistas į „Vieningi kartu!”, visos mergaitės nuotraukos ištrintos. Viename iš įrašų buvo paminėta, jog grupė palikta tam, kad žmonės skelbtų svarbią informaciją apie dingusius žmones ir jų paiešką.
Grupės įrašuose žmonės neslėpė džiaugsmo ir dėkingumo vieni kitiems. „Tai, ką visi padarėme per šias dienas, įeis į istoriją. Nerealus Jūsų sutelktumas ir įsitraukimas parodė, kokia galinga jėga yra žmonių vienybė“, – buvo skelbiama viename iš grupės įrašų.
Tačiau matyti, kad žmonių atmintyje šis įvykis jau įsišaknijo. „Kai esame tokia didelė auditorija, labai labai labai noriu paskatinti tėvelius, peržiūrėkit programas, turinį, „draugus“ vaikų telefone. Nebūtinai šis įvykis, bet aplamai pastarųjų dienų gautos ir matytos žinutės bei profiliai varo į tą skalę tarp psichozės ir desperacijos“, – buvo rašoma grupėje.
Vaikų nelaimių tema, psichiatro akimis, daugumoje visuomenių yra ypač jautri tema.
„Čia vėlgi vaiko dingimas, galimai vėlgi kažkokia prievarta. Tokie dalykai mus visus jaudina. Ginti vaiką yra mūsų pasąmonėje. Tai įsijungia tas pasąmoninis iš dalies lygmuo ir mes visi reaguojam į tokius dalykus. O kaip reaguojam, čia jau kiekvieno žmogaus adekvatumas“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Teksto autorė: Aistė Zaveckaitė.
