Kaip jų išvengti kalbame su psichiatru Raimundu Alekna.
Karantino laikotarpiu dalis žmonių patiria psichologinių problemų. Ar jaučiama, kad į psichiatrus ir psichologus kreiptųsi daugiau žmonių?
Pastebime, kad vis daugiau, ir daugiau žmonių kreipiasi dėl tam tikrų nerimo, nuotaikos sutrikimų. Ko gero, kaip kad ir buvo prognozuota, kad besikreipiančiųjų skaičius pradės didėti po Naujųjų metų, artėjant pavasariui dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, žmogaus reakcija veikia pagal tam tikrus dėsningumus. Iš pradžių, kai susiduriame su netikėtomis situacijomis, pirmiausia tai neigiame, paskui ieškome kaltų. Trečioje fazėje apima liūdesys, abejonės. Kol ateinama iki trečios fazės, kiekvienam žmogui skirtingas laiko tarpas praeina. Tie, kurie yra labiau brandesni, jie greičiau praeina visas tas fazes, ir jie greičiau ateina iki ketvirtos fazės, kai vyksta derybos paties su savimi, priimama situacija tokia, kokia yra. Tada jau žmogus imasi racionalių sprendimų, remiantis savo patirtimi ir esama situacija, kurioje jis yra. Žmogus imasi savo darbų, rutinos ir jam nėra kada liūdėti.
Ar žmonės susiduria su liūdesiu ir nedideliu nerimu? Ar tai gali tapti didesnėmis problemomis?
Jei žmogus yra su mažesne patirtimi, dar yra nepakankamai susiformavusi asmenybė, tada visi papildomi faktoriai jį labiau paveikia. Ir tai dažniausiai būna susiję su baime prarasti darbą, ar realiai praradus darbą, tai tokios situacijos dar labiau paveikia ir liūdesys yra normalus tokiose situacijose. Ir yra galimybė tokiai būsenai peraugti į depresiją.
Visą pokalbį žiūrėkite „Dienos komentare“ viršuje.
