Kai kuriose Vakarų valstybėse prostitucija yra įteisinta ir prostitutės ar prostituto profesijos pripažintos, tačiau specialistai siūlo vis dėlto drausti prostituciją ir bausti ne tik parsiduodančius, bet ir jų paslaugas perkančius asmenis.
Prekyba žmonėmis
Praėjusią savaitę Seime buvo surengta tarptautinė diskusija „Europos bendruomenės prieš prekybą žmonėmis“. Pasak organizatorių, prekyba žmonėmis, apimanti ir prekybą vaikais, yra vienas sunkiausių visame pasaulyje paplitusių nusikaltimų, šiurkščiai pažeidžiančių žmogaus teises, garbę ir orumą. Tai yra šiuolaikinė vergijos forma, kuri draudžiama ES teisės aktais ir yra visiškai nepriimtina demokratinei bendruomenei.
Konferencijoje buvo aptartas atvejis, kai Londone buvo parduota lietuvė. Londono Kovos su prekyba žmonėmis policijos padalinio pareigūnas Philas Rashidis papasakojo, kaip šešiolikmetę merginą suviliojęs vaikinas pasiūlė jį aplankyti Londone ir ten ją pardavė. Demonstruotos skaidrės, kuriose matyti, kaip mergina parduodama suteneriams už 3 000 svarų sterlingų. Šį kartą prekeivius sulaikė Londono policija, merginai buvo suteikta pagalba.
Ph.Rashidis pabrėžė, kaip yra svarbu, kad pareigūnai suprastų auką, priimtų ją kaip nukentėjusį asmenį, o ne kaip nusikaltėlį ar nevykėlį. „Prekybos žmonėmis aukos, kaip ir smurto artimoje aplinkoje aukos, yra pažeistos psichologiškai. Jos gali pabėgti nuo išnaudotojo, bet nepabėga, nes jaučia ir psichologinę, ir materialinę priklausomybę nuo jo“, – kalbėjo ekspertas. Todėl Didžiojoje Britanijoje dirba specialūs teisėsaugos pareigūnai, mokantys kalbėti ir kalbantys su aukomis.
Perka nepatenkinti vyrai
Šią savaitę Lietuvoje viešėjo prostitucijos fenomeną tiriančios Prancūzijos asociacijos „Mouvement du Nid“ vadovė Claire Quidet, kuri per susitikimą su žurnalistais apgailestavo, kad kalbant apie prostituciją yra minimos tik moterys. „Būtent joms tenka visa kaltė, – sakė ji spaudos konferencijoje. – Bet reikėtų pažiūrėti, kad seksualines paslaugas iš moterų, kurios neturi noro santykiauti, bet joms reikia pinigų, perka tik vyrai.“
Anot C.Quidet, prostituciją suvokiant būtent taip, sunku operatyviai išsiaiškinti prostitucijos problemas ir nustatyti svarbiausius dalykus, į kuriuos reikėtų sutelkti visas pajėgas: „Prieš dvejus metus atlikome tyrimą, norėdami išsiaiškinti klientus ir prostitucijos priežastis. Bandėme nustatyti, kas jie tokie ir kodėl perka sekso paslaugas. Pribloškė tai, kad prostitucijos paslaugas perka vyrai, kurie yra vedę arba turi nuolatinius santykius su partnere. Nors visi mano, kad sekso paslaugas perka senyvo amžiaus, vieniši vyrai, tai netiesa.“
Įgyvendina fantazijas
C.Quidet pridūrė, kad interviu su vyrais užtrukdavo ilgai. „Supratome, kad daugeliui iš jų yra kažkas nutikę vaikystėje arba jaunystėje, kad jų santykiai su artimaisiais yra sudėtingi, – sakė ji. – Su žmonomis tokie vyrai turi lytinių santykių, bet jiems svarbiausia vaikai ir pagarba moteriai. Todėl jie negali įgyvendinti savo seksualinių fantazijų. Tačiau tokie vyrai mano, kad prostitutė už pinigus padarys bet ką. Žmonos tokiems vyrams yra reikalingos tik giminei pratęsti.“
C.Quidet teigimu, Prancūzijoje vyrai turi mokėti baudas, jei naudojasi nepilnamečių, fizinę ar psichinę negalią turinčių arba nėščių prostitučių paslaugomis. Dar prieš dešimtmetį valstybinių institucijų atstovai pripažino, kad apie 95 proc. prostitučių išnaudoja ir iš jų pelnosi sąvadautojai.
Baudžia tik moteris
2012 m. dėl vertimosi prostitucija buvo nubausta apie 500 moterų. O dėl naudojimosi prostitucijos paslaugomis teisėsaugos nemalonės sulaukė tik 11 vyrų. Per pirmus keturis 2013 m. mėnesius Vilniuje su policija susidūrė net 85 moterys ir tik vienas vyras.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro tarybos pirmininkė Ona Gustienė pabrėžė, kad dėl prostitucijos dažniausia kaltinamos tik moterys: „Lietuva viena iš nedaugelio ES valstybių, kuriose baudžiamos moterys. Mūsų šalyje vyrauja stereotipai, kurie žemina moteris, įvaro jas į kampą. Jų ieško teisėsauga, kuri baudas perleidžia antstoliams. Bet galiausiai jas baudžia ir suteneriai. Jos negali ištrūkti ir yra priverstos tik dirbti, kad grąžintų baudas.“
Anot jos, sukurta aplinka yra palanki suteneriams. „Moteris ir merginas sekso vergijai išnaudojantys asmenys jaučiasi nebaudžiami. Jie žino, kad niekas nedrįs skųstis policijai. Moterys to ir nedaro, nes supranta, kad iš karto bus nubaustos policijos pareigūnų“, – piktinosi O.Gustienė.
Išnaudojimas ir smurtas
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė žurnalistams teigė, kad prostitucija nėra profesija, o žmogaus išnaudojimas ir smurtas prieš moterį. „Smurtas yra suprantamas kaip žmogaus teisių pažeidimas, moterų diskriminavimo priemonė. Vyrų išnaudojimo atvejai yra retenybė“, – pabrėžė D.Puidokienė.
Anot jos, kaip pasakojo prostitucijoje išnaudotos moterys, joms būna baisu, jos išgyvena sielvartą, nuolatinę baimę, nerimą. Jos bando apgauti save, pasiteisinti, nes priešingu atveju grėstų skaudžios pasekmės. „Turime prisiimti atsakomybę už prostitucijos egzistavimą Lietuvoje. Turime suvokti savo kaltę, nes nieko nedarome, tad su išnaudojamų moterų situacija tik blogėja“, – pabrėžė D.Puidokienė.
Seniausia profesija?
Pasak D.Puidokienės, Lietuvoje labai gajūs įvairūs mitai, įsigalėjusios patriarchalinės nuostatos, neva prostitucija – seniausia pasaulyje profesija, prostitucija – moterų pasirinkimas, prostitucija – tai moterų problema ir t. t., o vyrai niekuo dėti.
Šios nuostatos gyvos nuo evoliucijos teorijos pradininko Čarlzo Darvino laikų, kai primatus stebėję mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad patelės nevengė užsiimti „prostitucija“. Mat patinai didesni, stambesnių kaulų, jų raumenų ir smegenų masė didesnė, todėl natūralu, kad jiems lengviau apsirūpinti maistu, kuriuo jie dalydavosi su patelėmis ir dažnai ne už dyką.
Tačiau sociologai pripažįsta, kad prostitucija yra ne vien moterų, bet ir vyrų pasirinkimas, todėl bausti už ją reikėtų abi puses – ir pirkėją, ir pardavėją. O priverstinės prostitucijos ar smurto atvejai tėra papildomas, kriminalinis, produktas, kuris Baudžiamajame kodekse turėtų būti vertinamas ypač griežtai. Dėl visuomenės ir Katalikų bažnyčios nusistatymo politikai nesiryžta siūlyti legalizuoti prostituciją. „Tai subtili tema, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė vienas Seimo narys, primygtinai prašęs neminėti jo pavardės. – Aš visada maniau ir manysiu, kad, išskyrus prievartos atvejus, kovoti su prostitucija yra neįmanoma, nes abi pusės to nori ir visada ras būdų susitarti, apeiti bet kokius draudimus, todėl norint ją varžyti visų pirma reikia ją legalizuoti ir tokiu būdu gauti galimybę prostituciją kontroliuoti.“
