Po šios žinios N. Venckienės sūnus Karolis tv3.lt patvirtino, kad jo mama laikosi normaliai, ji yra pasiruošusi tęsti kovą, tačiau bijo dėl savo saugumo Lietuvoje.
„Turėjome galimybę tik aiškintis dėl Lietuvos vyriausybės pateiktų „įrodymų“. Teismas neatsižvelgė į vaizdo ir garso įrašus iš gegužės 17-tos, neatsižvelgė ir į Lietuvos politikų bei pareigūnų parodymus kurie liudijo, kad Lietuvos vyriausybė pateikė melagingą informaciją“, – dėl susiklosčiusios situacijos apgailestavo K. Venckus.
Mūsų šalyje N. Venckienė turėtų būti teisiama dėl 13 jai pareikštų įtarimų, bet aiškėja, kad dėl šio klausimo svarų žodį tars ne Lietuvos, o JAV teisėsaugos atstovai.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Lietuvos Generalinę prokuratūrą su prašymu išaiškinti, kokia tvarka N. Venckienės turėtų būti sugrąžinta į Lietuvą ir kada tai galėtų įvykti. Taip pat prokurorai atsakė, dėl ko N. Venckienė turėtų būti teisiama Lietuvoje.
Spręs ne Lietuva
Lietuvos Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė teigė, kad tiksli N. Venckienės perdavimo data priklauso nuo galutinių sprendimų, kuriuos turi priimti JAV institucijos:
„Šiuo metu viešojoje erdvėje yra minimi pačią ekstradicijos svarstymo procedūrą atspindintys teismų sprendimai, tačiau galutinį sprendimą priima ne teismas, o JAV valstybės sekretorius.
Konkrečių galutinių dokumentų dėl ekstradicijos oficialiai šiuo metu dar nesame gavę. Perdavimo procedūra prasidės, kuomet gausime oficialius dokumentus iš JAV institucijų. Tuomet bus numatyta perdavimo data ir kita aktuali informacija.“
Generalinės prokuratūros atstovė patvirtino, kad valstybė, kuri priima sprendimą dėl asmens ekstradicijos, atsižvelgdama į savo nacionalinę teisę, priima sprendimą ne tik dėl paties asmens perdavimo, bet ir pasisako apie tai, dėl kurių įtarimų perduodamas asmuo gali būti vėliau traukiamas atsakomybėn jo perdavimo prašiusioje šalyje.
„Todėl tik tada, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl N. Venckienės ekstradicijos ir įvyks šio asmens bei lydinčių dokumentų perdavimas Lietuvai, taps žinoma ir dėl kurių tiksliai iš jam pareikštų įtarimų asmuo galėtų būti teisiamas Lietuvoje. Gavus oficialius dokumentus iš JAV galėsime pateikti tikslią informaciją“, – pabrėžė I. Bočkienė.
Lietuvos pateikti įtarimai
Prokuratūra yra skelbusi, kad su ekstradicijos prašymu į JAV prokuratūra kreipėsi nurodydama 13 Lietuvos Baudžiamojo kodekso straipsnių:
167 str. 1 d. (neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas).
Asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
168 str. 1 d. (neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas).
Asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
313 str. 2 d. (mirusiojo atminimo paniekinimas).
Asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
153 str. (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas).
Asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
163 str. (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis).
Asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
232 str. (nepagarba teismui).
Asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
245 str. (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas).
Asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos).
Asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
231 str. 1 d. (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai).
Asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
Asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui).
Asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
154 str. 2 d. (šmeižimas asmens, neva padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje).
Asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
236 str. 1 d. (asmens melagingas apskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą).
Asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Ragina palaikyti mamą
Po žinios apie tai, kad JAV teismas atmetė Neringos Venckienės skundą dėl jos perdavimo Lietuvai, buvusios Seimo narės ir teisėjos sūnus Karolis toliau ragina žmones palaikyti jo mamą.
Jaunuolis pripažįsta, kad tai buvo paskutinis teismas JAV, į kurį dar buvo galima kreiptis, tačiau jo sprendimas nuvylė, o tai reiškia, kad N. Venckienė neišvengiamai turėtų būti perduota Lietuvos teisėsaugai.
„JAV Aukščiausiasis teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl atsisakė svarstyti mano mamos skundą. Tiesiog buvo gautas atsakymas, kad skundas nebus svarstomas“, – portalui tv3.lt teigė K. Venckus.
Pats K. Venckus neplanuoja artimiausiu metu grįžti į tėvynę, net jei jo mama ir būtų perduota Lietuvai.
„Su dabartine politine situacija, deja, nematau ateities gyvenant Lietuvoje. Bet kuriuo atveju, noriu padėkoti Lietuvos žmonėms už išreikštą palaikymą. Ir tikiuosi, kad dauguma jų ateis palaikyti mano mamos teismo posėdžiuose“, – pokalbį užbaigė K. Venckus.
Viešas K. Venckaus laiškas po to, kai JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė išduoti N. Venckienę Lietuvai:
„Visiems Lietuvos žmonėms palaikantiems mano mamą ir senelius noriu pranešti žinią iš JAV Aukščiausio teismo. Aukščiausias teismas atsisakė svarstyti mano mamos skundą dėl pasenusio ekstradicijos įstatymo ir leido mano mamą išduoti Lietuvai. Deja, Amerikos kūrėjų įsitikinimas, kad laisvė ir teisingumas yra visuotinė teisė nebuvo įvykdytas šiame sprendime. Šis sprendimas buvo teisėtas, bet ne teisingas.
Nuo pat ekstradicijos pradžios 2018 m., susidūrėme su ekstradicijos įstatymo spragomis. Ir nors dauguma teisėjų sutiko, kad ne tik Lietuvos kaltinimai atrodo politiškai motyvuoti, bet ir, kad ekstradicijos įstatymas turi rimtų spragų, tačiau jie vis tiek sutiko išduoti mano mamą Lietuvai. Daugelis įrodymų kuriuos norėjome pateikti nebuvo priimti, ir turėjome galimybę tik aiškintis dėl Lietuvos vyriausybės pateiktų „įrodymų“. Tokių įrodymų kaip Lietuvos prokurorų liudijimai, kad mano mama „nuo 2012 m. slapstėsi“ nors tuo laikotarpiu ji ne tik dalyvavo Seimo rinkimuose, bet ir buvo išrinkta į Parlamentą. „Kaltinamosios atpažinimo“ spektaklį atlikusių Černiausko ir Vaicekauskienės parodymai. Ir kitų teisėtvarkos „žvaigždžių“ parodymai.
Ir nors nuo pat pradžių atrodė, kad apsiginti nebeįmanoma, iš 39 kaltinimų, liko tik keturi. Ir nors tikėtina, kad artimu metu mano mama bus parvežta į Lietuvą, kova tikrai nėra baigta. Amerikos politikai kurie viešai ar ne viešai dalyvavo padedant mano mamai, planuoja stebėti įvykius Lietuvoje. Juos stebės ir Amerikos žurnalistai, kurie įvertins ar Lietuvos pareigūnų veiksmai yra teisėti.
Todėl prašau Lietuvos žmonių vienytis, rinktis į protesto akcijas, dalyvauti teismo posėdžiuose. Prašau Jūsų nebijoti išreikšti savo nuomonę. Lietuvos valdžiai yra nesunku užtildyti vieną žmogų, tačiau jie nenutildys šimtų ir tūkstančių.“
Bėglės istorija
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimas N. Venckienės mandatą panaikino 2014 metų birželį. Jai Lietuvos teisėsauga pateikė kaltinimus dėl to, jog ji nevykdė teismo sprendimo perduoti brolio Drąsiaus Kedžio dukrą mergaitės motinai Laimutei Stankunaitei, taip pat dėl trukdymo antstolei, pasipriešinimo policijai.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2017 metų spalį rašėme apie tai, jog JAV Teisingumo departamentas dar 2015-ųjų pabaigoje priėmė Lietuvos prašymą dėl N. Venckienės ekstradicijos ir pripažino jį vykdytinu.
„Ir tai parodo, kad Lietuva padarė savo darbą. Tikiuosi, kad Amerikos teisėsauga irgi daro savo darbą ir ieško. Tas terminas – labai sudėtinga pasakyti, ar šį, ar kitą mėnesį, ar kitais metais. Mes negalime nei Jungtinių Amerikos Valstijų, nei kitų šalių teisėsaugos spartinti.
Pareiškimas priimtas, mes tiesiog esame laukimo stadijoje. Bandyti perimti kitos valstybės darbą, patiems ieškoti, vietą nustatinėti, būtų mažų mažiausiai nekorektiška“, – tuomet sakė prokuroras E. Pašilis.
Iš pradžių N. Venckienei mėginta įteikti šaukimą, buvo parengti įtarimai. Po to už akių skirtas suėmimas, paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, o paskui kreiptasi ir į JAV.
N. Venckienei norima pateikti kaltinimus dėl to, kad ji nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti brolio dukrą motinai L. Stankūnaitei, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
