Kiek visuomenei kainavo naujasis Generalinės prokuratūros pastatas Vilniuje? Turėjo nieko nekainuoti. Politikų buvo žadėta, kad prokurorų dangoraižis iškils už tuos pinigus, kurie bus gauti pardavus seną pastatą. O senasis dar neparduotas.
Užpernai lapkritį prokurorai atšoko įkurtuves sostinės Rinktinės gatvėje 5. Šaunus pastatas. Statyba kainavo 87 mln. litų be baldų. Su baldais ir atlygiu dizaineriams, kad parinktų vietas stalams bei kėdėms pastatyti - 89,4 mln. litų.
Tai dar ne viskas. Šiems metams prokuratūrų pastatų kompleksui tobulinti iki tobulybės Seimas iš valstybės biudžeto skyrė dar 12 mln. litų.
Siūloma vis pigiau
Tik atrodė, kad visuomenei visos statybos ir prokuratūros tobulumas išvis nieko nekainuos. O šiandien aišku, kad net to 12 mln. litų už senąjį pastatą neįmanoma gauti.
O 2006-aisiais kalbėta apie keturgubai didesnę sumą.
Na, pardavinėti statinius A.Smetonos gatvėje 4 pradėta lygiai prieš metus, kai nekilnojamojo turto kainos ėmė ristis žemyn. Per metus neįstengė arba net nesistengė Turto bankas jų parduoti.
Svajonių kainos jau kaip ir į bedugnę ėmė kristi. Vos prieš tris mėnesius gi Generalinės prokuratūros kanclerė Gertrūda Tumelienė viešai pareiškė, kad tikisi mažiausiai 20 mln. litų.
Šiandien - pardavinėjimo proceso metinės. Gal kainos G.Tumelienės lūkesčius vis dėlto pranoko?
Senąjį pastatą pardavinėjančio Turto banko vadybininkė Liudmila Kovalenkovaitė informavo, kad visą kompleksą - dvi administracines bei pagalbines patalpas - “būtų galima parduoti už 10 mln. litų”. Tiesa, ji “Vakaro žinių” žurnalistui, kaip pirkėjui, užsiminė, kad skubėti nebūtina, nes vėliau kaina gali dar kristi.
Ne viešas interesas
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokios statybos ir tokia prekyba - kriminalinis nusikaltimas, ar bent jau pažeidžiamas viešasis interesas. Už tokių pinigų švaistymą turėtų kas nors sėsti arba bent valstybei 102 mln. litų grąžinti. Bet, pasirodo, joks čia ne nusikaltimas, o elementarus politinis sprendimas apipilti prokuratūros sistemą pinigais.
Beje, pastaruosius 4 metus milžiniškos sumos buvo skiriamos ne tik Vilniuje esančioms prokuratūroms, bet ir Alytuje, ir Anykščiuose, ir Marijampolėje, ir kt.
Kodėl būtent šiai sistemai išreikštas toks dosnumas?
Politikai kaltina vieni kitus. Prieš dvejus metus dabartinis konservatorių lyderis Seime Jurgis Razma buvo opozicijoje. Galėjo pasiaiškinti, kodėl socdemai taip dosniai maitina prokurorus. Tiesa, 2008-ųjų viduryje, po “Vakaro žinių” publikacijų apie prokurorų statybas, puolė Seime siūlyti viską patikrinti, bet ūmai nutilo.
“Kaip Seimo narys savo pareigą atlikau - įregistravau įstatymų paketą, kuriame būtų atsisakoma atnaujinimo funkcijos, priskiriamos Turto fondui ir Turto bankui. Tose procedūrose trūksta skaidrumo. Bet Seimo dauguma, net ir mūsų valdančiosios koalicijos atstovai, balsavo siūlymą išbraukti”, - negynė net saviškių J.Razma.
Anot jo, net šiųmetis prokurorų pamaloninimas - praėjusios parlamento kadencijos pasekmė.
Socdemų, kurių valdymo metais prokurorai buvo pradėti dosniai remti, vadas Seime Algirdas Butkevičius atsakomybės irgi nenorėjo prisiimti. Nei dėl pinigų, nei dėl prokurorų statybas nuolat lydinčių skandalų.
“Tikrai nėra tokios nuostatos, kad nenorima konfliktuoti su prokurorais. O atsakyti turėtų tie, kurie pasirašė sutartis, kurie prisiėmė įsipareigojimus, - teisinosi A.Butkevičius. - Statybų procedūrų tyrimus atlieka patys prokurorai. O pagal galiojančius įstatymus Seimo narys turi teisę tik nusiųsti paklausimą prokuratūrai, Teisingumo ministerijai. Gauni prokuroro atsakymą ir vadovaujiesi tomis išvadomis. Pats tirti negali.”
Už gerumą atsilygina
Kęstutis DAUKŠYS - Seimo narys:
Matyt, prokurorai rado argumentų, dėl ko reikėjo skirti tiek pinigų. O jei prokurorai turi “svarių argumentų”, kad ir kokia būtų valdžia, ji pinigų skiria. Galbūt ir reikia tas prokuratūras atnaujinti, bet pirmiausia reikėtų atnaujinti ir sutvarkyti teisinę sistemą.
Gal tiesiog pinigai skiriami dėl šventos ramybės? Maža kas. Galima bus pasakyti: "Tai ko gi jūs dabar prie manęs kimbat?" Bet labai įdomu, kai teisėsauga nedirba savo darbo, o kai kam daro nuolaidų už tai, kad geresnį pastatą pastatė, ar dar ką davė.
Prispaudė “teisingumas”
Algis KRUPAVIČIUS - politologas:
Teisinės institucijos ne vienintelės, kurioms skiriami dideli pinigai - visoms valdžios institucijoms klestint ekonomikai buvo skiriama labai daug lėšų statyboms ir rekonstrukcijoms. Galbūt teisinės institucijos turi labai stiprius lobistus, tad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia stengiasi nesipykti su teisine valdžia.
Teisinė valdžia tradiciškai gana dosniai finansuojama, daromas didesnis spaudimas. Galbūt netiesiogiai veikia ir tas faktorius, kad norima paremti teisėsaugą dėl to, kad nejudintų politikų.
Ignas JAČAUSKAS
