Generalinė prokuratūra, savo iniciatyva pradėjusi ikiteisminį tyrimą patikrinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo aplinkybes dėl galimo JAV CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje, gavo leidimą susipažinti su šia medžiaga.
Pirmadienį toks Seimo leidimas suteiktas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui.
ELTA primena, kad tyrimą atlikęs NSGK pasiūlė Generalinei prokuratūrai ištirti, ar tuometinių Valstybės saugumo departamento pareigūnų generalinių direktorių Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus, generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.
Nors parlamentiniame tyrime dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje padėtas taškas, buvo ar nebuvo toks kalėjimas Seimo NSGK savo išvadose konkrečiai neatsakė.
Sausio 19-ąją, svarstęs NSGK tyrimo išvadas, pritarė "darbietės" Loretos Graužinienės pasiūlymui pavesti Valstybės kontrolei iki šių metų birželio 1 d. atlikti VSD 2003-2009 metų valstybinį finansinį teisėtumo auditą. Jo metu bus įvertintas žvalgybinėje ir operatyvinėje veiklose naudojamų lėšų ir turto valdymo, panaudojimo, disponavimo atitikimas Lietuvos teisės aktams.
NSGK nustatė, kad sąlygos atvežti ar išvežti per Lietuvos teritoriją CŽV sulaikytus asmenis buvo, tačiau nenustatyta, ar tokie asmenys buvo pervežami.
Komiteto duomenimis, VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui, tačiau įrengtos patalpos nebuvo tam panaudotos.
Komitetas nustatė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę. Išvadose teigiama, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas su VSD generalinio direktoriaus A. Pociaus žinia mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.
Pagal parlamentinio tyrimo metu gautą informaciją, 2002 metais buvo pradėtas vykdyti VSD bendradarbiavimo su partneriais projektas Nr. 1. Jo metu, atsižvelgiant į partnerių pageidavimus ir jų nustatytas sąlygas, buvo įrengtos patalpos, tinkamos laikyti sulaikytajam asmeniui.
NSGK nustatė, kad apie projektą žinojo VSD generalinis direktorius M. Laurinkus ir jo pavaduotojas D. Dabašinskas. "Vykdant projektą Nr. 1 Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti sulaikytą asmenį, tačiau, komiteto turimais duomenimis, patalpos nebuvo tam panaudotos", - teigiama išvadose.
Seimo komitetas nustatė, kad kitas parlamentinio tyrimo metu nagrinėtas projektas Nr. 2 VSD buvo pradėtas vykdyti 2004 metų pradžioje.
Išvadose teigiama, kad projekto įgyvendinimui atlikti reikiami įsigijimai, įrengiant objektą buvo vykdyti statybos darbai, kurių eigą užtikrino patys partneriai. Pastatas rekonstruotas taip, kad atitiktų tam tikrus apsaugos reikalavimus.
Anot išvadų, įgyvendinant šį projektą su partneriais dalyvavo VSD pareigūnai, jų teigimu, turėję galimybę lankytis visose objekto patalpose be apribojimų, tačiau kai objekte buvo partnerių atstovai, dalyje patalpų nesilankydavo. Tokių susitikimų laiką ir dėl atitinkamo pasirengimo VSD pareigūnams pranešdavo, komiteto duomenimis, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas.
Pagal NSGK tyrimo metu gautą informaciją matyti, kad "projekte Nr. 2 VSD nesiekė kontroliuoti partnerių veiklos, nestebėjo ir nefiksavo atvežamų ir išvežamų krovinių, nekontroliavo partnerių atvykimo ir išvykimo, be to, ne visuomet turėjo galimybę matyti visus atvykstančius ir išvykstančius asmenis".
Seimo komitetui susidarė nuomonė, kad piniginių lėšų ir materialinių vertybių, skirtų bendrų veiksmų finansavimui, apskaita ir panaudojimo tvarka buvo netinkama. Todėl, parlamentarų manymu, tai reikalauja detalesnio tyrimo.
NSGK mano, kad būtina aiškiai reglamentuoti žvalgybinėje ir operatyvinėje veiklose naudojamus finansinius išteklius, jų apskaitą ir panaudojimo kontrolę.
Komiteto surinkta informacija rodo, kad Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė, Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, su sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Seimo komiteto duomenimis, Valstybės gynimo taryboje posėdyje tik kartą (2001 m. rugsėjo 19 d.) svarstant klausimą "Tarptautinis terorizmas ir antiteroristiniai veiksmai bei prevencija, krizinių situacijų valdymas ir norminė bazė" buvo užsiminta apie plataus masto tiesioginį bendradarbiavimą tarp VSD ir CŽV. Apie sulaikytų asmenų pervežimą ir laikymą Lietuvoje Valstybės gynimo tarybos posėdyje nebuvo kalbama. Seimo NSGK apie bendradarbiavimo pobūdį nebuvo informuotas.
Atlikdamas parlamentinį tyrimą NSGK žodžiu ar raštu apklausė 55 asmenis.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
