AB „Alita“ privatizavimo teisėtumą tiriantys prokurorai ketina apklausti ir tuometinius Lietuvos Vyriausybės atstovus ir kitus aukštus asmenis prisidėjusius prie „Alitos“ privatizavimo.
Vilniaus apygardos prokuroras Dainius Vilimas DELFI leido suprasti, kad į apklausas bus kviečiams ir tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.
Pastarasis, dabar viešintis Ispanijoje, sakė į apklausą atvyksiąs.
Anksčiau Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės sprendimas valstybės įmonę „Alita“ parduoti bendrovės vadovų konsorciumui, buvo paskelbtas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taip Konstitucinis Teismas (KT) nutarė aiškindamasis aplinkybes po
Konstitucinis Teismas. Įmonė už 57,55 mln. Lt buvo parduota vos ketvirtą geriausią pasiūlymą pateikusiam investuotojui, tačiau valstybė privalėjo apskritai nutraukti nepasisekusį privatizacijos procesą.
Konstitucinis Teismas šioje byloje tyrė teisinę situaciją, susidariusią telikus tik vienam privatizavimo konkurso dalyviui iš keturių – Vytauto Junevičiaus ir kt. konsorciumui. Šiuo atveju, anot Konstitucinio Teismo, konkursas apskritai turėjo būti nutrauktas – paskelbtas neįvykusiu, praneša „LRT.lt“
2003 m. gruodžio 24 d. privatizuodama įmonę Vyriausybė taip pat pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą.
Bylą dėl „Alitos“ privatizavimo inicijavo Seimas, 2006 m. lapkritį kreipęsis į Konstitucinį Teismą.
Šokiruojanti privatizacija
Laikinoji Seimo komisija pernai lapkritį nustatė, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta beveik 36 mln. Lt žala. Komisijos teigimu, daugiausiai abejonių dėl „Alitos“ privatizavimo kelia viešojo konkurso laimėtojo Luigiterzo Boscos pašalinimas iš konkurso bei „Alitos“ akcijų pardavimas bendrovės administracijai.
„Metodai, kuriais buvo nutrauktos derybos su manimi, iš tikro yra labiau nei stebinantys“, – tuomet įspūdžiais dalijosi iš privatizavimo estafetės išstumtas Italijos verslininkas L. Bosca. Vadovaujantis slaptomis policijos pažymomis, jis buvo susietas net su Kauno nusikaltėliais.
L. Bosca už įmonę siūlė 92 mln. Lt bei žadėjo 15 mln. Lt investicijų. Tuo metu laimėjusi konkursą pripažinta iš pradžių ketvirtoje vietoje buvusi bendrovės administracija – ji „Alitą“ pirko už beveik 57 mln. Lt, ir jokių įpareigojančių investicijų.
