Prokuratūra patvirtina, kad tiriant ir nurodyto pobūdžio nusikalstamas veikas, ir kitus nusikaltimus, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei kitų valstybių teisėsaugos ir kitų institucijų pareigūnai nuolat aktyviai bendradarbiauja bei keičiasi aktualia informacija.
„Dalis tiriamų nusikalstamų veikų, kaip įtariama, gali būti inicijuotos ir koordinuotos iš užsienio valstybių ir jose veikiančių institucijų, tačiau nepabaigus gaunamų duomenų tikrinimo nėra galimybės patvirtinti arba paneigti spėjamų sąsajų tarp įvairių įvykių skirtingose valstybėse“, – nurodo prokuratūra.
Teisėsauga kol kas neviešina ir nedetalizuoja duomenų apie tarptautinio bendradarbiavimo pobūdį, pareigūnų jau atliktus arba planuojamus veiksmus, turimus rezultatus ir kitą panašaus pobūdžio informaciją.
2024 m. gegužės 9 d. Lietuvoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl gaisro, kilusio apie 4 val. ryto Vilniuje parduotuvės "Ikea" sandėlyje.
Šiuo metu ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Lietuvos Kriminalinės policijos biuras.
„Šiame ikiteisminiame tyrime taip pat aktyviai bendradarbiaujama su Lenkijos bei kitų valstybių teisėsaugos pareigūnais. Apie tyrimo metu nustatytas esmines faktines aplinkybes ir kitus tyrimo rezultatus visuomenei bus pranešta tuomet, kai jų paskelbimas nebekenks tyrimo eigai“, – teigia Lietuvos prokuratūra.
Lenkijoje sulaikyti sabotažu įtariami asmenys
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį privačiam transliuotojui TVN24 patvirtino, kad kai kurie pastarojo meto incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo sabotažo aktai, vykdomi Rusijos užsakymu.
Tarp jų – pasikėsinimas padegti Vroclavo dažų gamyklą Vakarų Lenkijoje ir „Ikea“ sandėlio padegimas Lietuvoje.
D. Tuskas taip pat pranešė, kad Lenkijos pareigūnai sulaikė ir suėmė devynis asmenis, įtariamus tiesioginiu dalyvavimu sabotažo aktuose Rusijos naudai.
„Šiuo metu turime devynis įtariamuosius, suimtus ir kaltinamus tiesioginiu dalyvavimu sabotažo aktuose Lenkijoje Rusijos tarnybų užsakymu“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie sabotažą Lenkijoje, D. Tuskas pabrėžė, kad reikalas „labai rimtas“.
Jis pažymėjo, kad tai susiję su keliomis Europos šalimis – pačia Lenkija, taip pat su Lietuva ir Latvija. Be to, pridūrė premjeras, panašių signalų gaunama iš Švedijos.
D. Tuskas patikslino, kad suimtieji kaltinami „sumušimais, padegimais ir mėginimais padegti“.
Lenkijos premjeras pabrėžė, kad valstybė šiuo klausimu dirba, konsultuodamasi su kaimynais ir sąjungininkais.
„Esu tikrai patenkintas mūsų tarnybų efektyvumu“, – konstatavo D. Tuskas.
Anksčiau Lenkijoje buvo pranešta apie prorusiškų agentų ir šnipų suaktyvėjimą šalyje.
Gegužės pradžioje D. Tuskas pasiūlė atnaujinti Lenkijos komisijos Rusijos įtakai tirti darbą.
Gitanas Nausėda: turime informacijos, kad sabotažo aktai gali kartotis
Lenkijoje suėmus asmenis, galimai susijusius su sabotažais šalyje ir „Ikea“ gaisru Vilniuje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokios provokacijos gali kartotis ir toliau.
„Deja, turime informacijos, kad tokios diversijos ar sabotažo aktai gali kartotis. Be abejo, mūsų institucijos yra budrios, yra informuotos apie galimas grėsmes ir jos tikrai padarys viską, kad tokio pobūdžio aktai būtų užkardyti ir kaltieji būtų sulaikyti“, – LRT radijui antradienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, svarbu, kad gyventojai suprastų, kokioje geopolitinėje realybėje gyvena.
„Kuomet mūsų oponentai, mūsų priešai (...) stengsis destabilizuoti mūsų vidaus politinę situaciją, o mes turime padaryti viską, kad jie to nepasiektų“, – kalbėjo prezidentas.
Lenkija suėmė devynis Rusijos šnipų grupuotės narius, susijusius su įtariamais sabotažo sąmokslais, pirmadienį pranešė lenkų premjeras Donaldas Tuskas, tarp šalių, į kuriuos galbūt nusitaikė sabotažininkai, paminėdamas ir Lietuvą.
Padegta „Ikea“ Vilniuje
Praėjusią savaitę naktį, įtariama, padegtas prekybos centras „Ikea“ Vilniuje.
„Mes turėjome incidentą IKEA prekybos centre. Vyksta tyrimas. Pagal braižą, pagal objekto aprašymą ir ten esančias medžaigas tai kaip ir patektų į tą diapazoną, apie kurį mes kalbame ir kur jau yra įvykę konkretūs atvejai tiek Lenkijoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Vokietijoje, tiek Ispanijoje ir kitose valstybėse. Policija intensyviai dirba ir, tikiuosi, kad artimiausiu metu bus ir tyrimo rezultatai“, – žurnalistams komentavo NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Iš Vilniaus apskrities policijos tyrimą dėl gaisro „Ikea“ sandėlyje perėmė kriminalinės policijos biuras. Policija visuomenei informacijos apie gaisro „Ikea“ centre aplinkybes šykšti.
„Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Suprasdami susidomėjimą rezonansiniais įvykiais ir nusikaltimais bei jų tyrimo rezultatais informuojame, kad visuomenė ir žiniasklaidos atstovai bus informuoti apie tyrimo rezultatus kai tik bus įmanoma tai padaryti nepakenkiant ikiteisminio tyrimo sėkmei ir baudžiamajam asmenų persekiojimui“, – raštu atsakė kriminalinės policijos biuro atstovė Jelena Sirgėdienė.
Į klausimus apie gaisrą prekybos centre „Ikea“ parduotuvė atsakyti nesutiko dėl vykstančio tyrimo. Paaiškinimą atsiuntė raštu.
„Ugniagesiai ugnį likvidavo, incidento metu žmonės nenukentėjo. Daugiau detalių pateikti negalime, nes įvykio aplinkybės yra tiriamos, o žalos dydis vis dar vertinamas“, – rašė „Ikea“ atstovė Renata Dantė.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius neturėdamas informacijos nelinkęs spėlioti, ar šie gaisrai Lietuvoje ir Lenkijoje gali būti susiję. Panašiai galvoja ir krašto apsaugos ministras.
„Atmesti nieko nereikia, viską reikia tirti“, – teigė Laurynas Kasčiūnas.
Įspėja apie provokacijas iš Rusijos: gaisrai Lenkijoje ir Lietuvoje – neatsitiktiniai?
Lenkijoje degęs milžiniškas turgus be verslų ir pajamų paliko pusantro tūkstančio šeimų, o Vilniuje padegtas prekybos centras „Ikea“. Laimei, gaisras buvo užgesintas ir taip kaip Lenkijoje neišplito. Lietuvos kriminalinė policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padegimo ir informacijos visuomenei neteikia. Daugiau apie gaisrus ir galimas rusų provokacijas skelbia Vyriausybei pavaldus Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
„Grėsmės ygis yra pakankamai aukštas. Mes kviestume visuomenę išlaikyti budrumą. Esame konsultavęsi ir davę tam tikrus rekomendacinius pasiūlymus, tiek įmonėms, tiek saugos tarnyboms, kurios rūpinasi atskirų objektų saugumu. Tas darbas vyksta nuolat: konsultuojame, kviečiame pakelti budrumo lygį ir sustiprinti budėjimą visuomeniniuose objektuose. Tai būtų galbūt tie, kurie būtų susiję su prekyba, įmonės, kurios turi tam tikrus ryšius su parama Ukrainai, taip pat sandėliavimo objektai, kuriuose galbūt yra tam tikrų degiųjų medžiagų“, – teigė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Europoje pastaruoju metu įvyko nemažai nutikimų, gaisrų įvairiuose objektuose. Lietuvoje kol kas tokių nefiksuota padegimų, kurie būtų aiškiai siejami su rusų specialiosiomis tarnybomis, tačiau NKVC įspėja, kad grėsmės lygis nuo to ne mažesnis.
„Padegimo grėsmė, ką matome iš kaimyninių valstybių, egzistuoja ir Lietuvoje ir todėl mes kviečiame įmones ir saugos tarnybas būti labai budriems, stebėti situaciją, fiksuoti galimus įtartinus incidentus, o mūsų policija ir kitos tarnybos, kurios rūpinasi viešuoju saugumu, jų parengties lygis pakeltas eilę savaičių. Taigi šioje vietoje mes kažkokių papildomų veiksmų neturėtume imtis“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės atstovai susitiko PAGD bei PD, taip pat su verslo įmonėmis, prekybos centrais, juos vienijančiomis asociacijomis bei prevenciškai įvardijo galimas rizikas bei pateikė rekomendacijas sustiprinti budrumą bei objektų apsaugą.
Pasak NKVC vadovo, kalbant apie provokacijas (būtent padegimus) Europoje, akys pirmiausia krypsta į Rusiją.
„Provokacijos turbūt naudingiausios suinteresuotiems, kad parama Ukrainai, kurią mes teikiame, būtų sumažinta, kad būtų tam tikri apribojimai ir galbūt dilemų iškėlimas visuomenėje. Aš manau, tai turėtų būti nukreipta būtent į Rusijos spec. tarnybas“, – teigė V. Vitkauskas.
Užduotims verbuoja gyventojus, siūlo atlygį
Anot NKVC vadovo, provokacijų organizatoriai užduotims atlikti verbuoja ne specialiųjų tarnybų pareigūnus, o gyventojus. Jų įprastai ieškoma rusakalbių pamėgtuose socialiniuose tinkluose, nors kvietimai atlikti nusikalstamas veikas gali būti įvairiomis kalbomis, ne tik rusų.
„Paprastai yra „Telegram“ kanaluose kvietimai. Lietuvių kalba tokio kvietimo netekę fiksuoti, bet tai nereiškia, kad šiandien arba rytoj jis nepasirodys. Paprastai yra rusų kalba, bet nebūtinai, yra ir anglų“, – sakė V. Vitkauskas.
Jo teigimu, žmonės verbuojami padaryti tam tikrą veiksmą už tam tikrą atlygį.
„Motyvas yra pinigai, tos sumos yra skirtingos ir įvairios. Kažkokio ideologinio motyvo kol kas nesame fiksavę. Stengiamasi žiūrėti ir ieškoti galimų aukų (...) platformose, kurios kvestionuoja tam tikrus valstybės politinius judesius, yra anarchizmo apraiškų, kažkokio nepasitenkinimo“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
„Norėčiau visuomenę paraginti ir įspėti, jeigu pamatytumėte tokį kvietimą, nedelsiant informuokite policiją, kad policija galėtų tinkamai sureaguoti ir užkardyti, kad būtų kuo mažiau paveikumo ir žmonės nebūtų įtraukti į nusikalstamą veiką, kuri kelia rimtą grėsmę mūsų visuomenei“, – pridūrė NKVC vadovas.
V. Vitkausko teigimu, žiūrint į kitų valstybių praktiką, incidentai įvykdomi nakties metu, tad budrumo lygis objektuose turi būti išlaikytas visą parą.
Pasak jo, išpuolių vykdytojai dažniausiai yra ne šalies piliečiai, atvykę įvykdyti provokacijos.
„Bet tai nereiškia, kad tai nebus pasikeitę artimiausiu metu“, – teigė V. Vitkauskas.
Anot NKVC vadovo, išpuolių braižas kitose valstybėse panašus – stengiamasi patekti į vidų, ieškoti vietų, kurios greičiausiai padegamos, bandoma žiūrėti, kur yra apsaugos sistemos, kad būtų galima jas išjungti.
„Tie braižai yra pakankamai panašūs. Kaip jie kis, kaip jie transformuosis, sunku pasakyti“, – sakė V. Vitkauskas.
Įspėja verslus pasirūpinti saugumu
NKVC rekomendacijose rašoma, kad prekybos ir pramogų centruose ypač svarbu imtis prevencinių priemonių gaisrų rizikai išvengti arba jų padariniams sumažinti.
„Raginame objektuose pasitikrinti gaisrinės saugos sistemas, vykdyti jų techninę priežiūrą ir užtikrinti padidintą apsaugą, organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą, organizuoti pratybas bei pasirūpinti, kad objektuose pakaktų gaisro gesinimo priemonių, o darbuotojai mokėtų jomis naudotis“, – rašoma rekomendacijoje.
Taip pat siūloma objektuose pasitikrinti evakuacijos kelius bei atidžiai vertinti buvusių darbuotojų galimybę patekti į objektus, įsitikinti, ar įmonėse jau nebedirbantys darbuotojai atidavė leidimus patekti į patalpas.
Pastebėjus galimo pavojaus šaltinį – pašalinius asmenis, automobilius, neįprastą veikla prie objektų ar kitus įtarimą keliančius veiksmus – rekomenduojama nedelsiant skambinti 112, informuoti situacijų valdymo centrą ir už objekto apsaugą atsakingus asmenis.
Varšuvoje kilo didžiulis gaisras, įtariamas padegimas
Didelio masto gaisras sekmadienį kilo Varšuvoje esančiame prekybos centre – turguje, kuriame buvo įsikūrę per pusantro tūkstančio parduotuvių. Laimei, aukų ir sužeistųjų išvengta, tačiau finansiniai nuostoliai milžiniški.
„Lenkijoje šiuo metu nevyksta karas, bet toks jausmas, kad raketos krito“, – TV3 žinioms anksčiau sakė gaisrą matęs vyras.
Užgesinus gaisrą turguje neliko nė vienos nesudegusios parduotuvės. Šiame centre dirbo daug vietnamiečių, kuriems priklausė parduotuvės ir užkandinės. Po gaisro jie liko be savo verslų. Kai kurie jų pasakoja, kad dėl patirtų nuostolių turės parduoti net namus. Kol kas tik spėjama, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia.
Apžvalgininkai ir kai kurie politikai neatmeta, kad tokie gaisrai gali būti Rusijos ir jai simpatiją jaučiančiųjų provokacija.
„Pirmiausia, atrodytų, kad jų vidiniai kažkokie dalykai, tai gali būti susiję su migrantais, kažkokiais panašiais dalykais. Bet niekas neatmestina, nepamirškime, kad Rusija yra teroristinė valstybė“, – teigė apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
