„Dar neapskundėm, bet apskųsim, skundą pateiksim“, – Eltai antradienį sakė prokuroras Rolandas Imbrasas.
Jis nesutinka su sausio pabaigoje paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, anot prokuroro, pareigūnas buvo išteisintas nepagrįstai.
Pasak R. Imbraso, Lietuvos apeliacinio teismo bus prašoma pareigūnui skirti tokią pačią bausmę, kokios buvo prašoma šią bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme – 2 metų trukmės laisvės apribojimą ir tiek pat laiko uždrausti dirbti darbą, susijusį su disponavimu šaunamuoju ginklu.
Prokuratūros vertinimu, tarnybos metu nušovęs moterį, turėtų būti pripažintas kaltu dėl žmogaus nužudymo tarnybos metu, taip pat dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Terminas paduoti apeliaciniam skundui sueina šią savaitę.
Prokuroras: moteris nesuprato, kad pas ją atvyko policininkai
Prokuroras R. Imbrasas savo baigiamojoje yra sakęs, kad byloje surinkti duomenys rodo, jog pernai Vilniaus rajone psichikos liga serganti moteris, kai pas ją atvyko pareigūnai, akivaizdžiai nesuprato, kad tai buvo policininkai. Valstybės kaltintojo įsitikinimu, tai policijos pareigūnai turėjo tinkamai įvertinti ir atitinkamai pritaikyti savo veiksmus.
„Policijos veiksmai buvo neorganizuoti, agresyviai grasinta išlaužti, išdaužti. (…) Moteris nesuprato pareigūnų reikalavimų“, – teisme dėstė prokuroras.
Anot jo, į moters namus atvykę pareigūnai esą elgėsi neprofesionaliai, nes šaukė ant moters, grasino įsilaužti į jos namus, nesiekė užmegzti taikaus, ramaus pokalbio su ja. Pasak R. Imbraso, policininkai turėjo suprasti, kad bendrauti su psichikos liga sergančia moterimi reikia kitaip.
„Pareigūnų bendravimas turi būti taktiškas, jie neturi kelti tono. (…) Peržiūrėjus vaizdo įrašus, galima daryti išvadą, kad asmuo nesuprato, kad atvyko pareigūnai. (…) Pareigūnai nesivadovavo tarptautinėmis rekomendacijomis, kaip reikia elgtis su žmonėmis, kurie serga psichinėmis ligomis ar turinčius psichinę negalią“, – aiškino valstybės kaltintojas.
R. Imbrasas, aptardamas situaciją, kai į moterį buvo paleisti šūviai, kurių vienas nulėmė jos mirtį, pabrėžė, kad policininkų išsidėstymas aplink agresyvų asmenį buvo chaotiškas, neorganizuotas ir tai, pasak prokuroro, kėlė grėsmę patiems pareigūnams.
„Nesutinku, kad ginklo panaudojimas buvo teisėtas ir pagrįstas. (…) Atstumas (tarp pareigūno ir moters – ELTA) leido atlikti ne vieną įspėjamąjį šūvį, bet tai nebuvo padaryta“, – dėstė prokuroras.
Jo įsitikinimu, D. Šerpytis, šaudydamas į moterį, peržengė būtinosios ginties ribas.
Teismas pareigūną išteisino
Tuo metu Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad sprendimas laužti duris ir nedelsiant sulaikyti žuvusiąją buvo pagrįstas ir teisėtas.
Atvykusiems pareigūnams medikai nurodė informaciją apie tai, kad žuvusioji sirgo psichikos liga, dar būdama namuose, mojavo peiliu, grasindama nužudyti, vėliau kastuvu išdaužė greitosios pagalbos automobilio priekinio lango stiklą, kastuvu ir peiliu puolė medikus, vienam iš jų sudavė.
„Medikų padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad iki pasirodant pareigūnams, žuvusioji, būdama namuose, mojavo peiliu prisidėjusi jį sau prie kaklo, peilį nukreipdavo ir į krūtinę. Tokių aplinkybių kontekste pareigūnų sprendimą laužti duris ir nedelsiant sulaikyti moterį teismas įvertino kaip pagrįstą ir teisėtą vykdant tarnybines pareigas sulaikyti galimus nusikaltimus padariusį asmenį, kuris kėlė grėsmę ir savo sveikatai bei gyvybei, buvo užsirakinęs namuose ir neįleido atvykusių medikų bei pareigūnų“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtino, kad žuvusiosios agresiją ir puolimą nulėmė būtent ligos paūmėjimas, dėl kurio ji visiškai nesuvokė reikšmingų aplinkybių, o ne tokį jos elgesį išprovokavo pareigūnų veiksmai.
Vilniaus apygardos teismas nurodo, kad nuosprendį priėmė atsižvelgęs į apklaustų asmenų parodymus, gausius medicininius duomenis, taip pat praeityje moteriai taikytą priverčiamąją medicinos priemonę už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą, kurios metu buvo apgadintas ne tik svetimas turtas, bet ir smurtauta prieš kelis asmenis.
Teismas konstatavo, kad veiksmai užpuolant kitus asmenis esant prasidėjusiai psichozei nebuvo atsitiktiniai.
„Bylos duomenimis aiškiai nustatyta, kad agresyvus elgesys, agresijos, taip pat ir fizinės, nukreipimas į kitus asmenis ligos paūmėjimo metu buvo dėsningas žuvusiajai, toks jos elgesys kartodavosi periodiškai visiškai nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų bei jų elgesio“, – rašoma teismo pranešime.
Pasak teismo, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad išlaužus namo duris, panaudojus tiek specialiąsias priemones, tiek ir kitus taktinius veiksmus, pareigūnams nepavyko sulaikyti moters ir atimti iš jos rankų peilį.
Nustatyta, kad žuvusiosios iš esmės neveikė „Tasser“ prietaisai, poveikio neturėjo ir ašarinės dujos. Byloje turimi vaizdo įrašai patvirtino, kad atskiri moters smūgiai peiliu praskriedavo visai šalia pareigūnų kūnų, vieną jų kliudė.
„Galiausiai, situacija susiklostė taip, kad kaltinamasis, jo kolegoms atsitraukus į skirtingus šonus, iš esmės liko vienas priešais žuvusiąją“, – pažymi teismas.
Teismui vertinant moters veiksmus kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo kontekste, nekilo abejonių, kad jos elgesys buvo agresyvus ir pavojingas, nukreiptas į siekį sužaloti, o taip pat galimai ir nužudyti.
A. Paulauskas užstojo teisiamą pareigūną
ELTA primena, kad tragedija įvyko 2023 metų gruodį Vilniaus rajone.
Tų metų gruodžio 12 dieną agresyvi, psichikos sutrikimų turėjusi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė pas ją atvykusius medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius.
Agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui D. Šerpyčiui buvo pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pripažino, kad 2023 m. gruodį Vilniaus rajone mėginant sulaikyti agresyvią moterį, kuri vėliau buvo nušauta, pareigūnai galėjo padaryti taktinių klaidų. Visgi, A. Paulausko vertinimu, ne dėl šių klaidų žuvo žmogus.
„Sutinku, kad taktinių klaidų buvo ir taktinių klaidų pasitaiko turbūt beveik kiekvienoje situacijoje, kuomet reikia sulaikinėti agresyvius asmenis, nes policijos pareigūnai yra tik žmonės, jie nėra robotai. Veikdami aukšto streso situacijoje klaidas gali padaryti bet kas. Taip, tam tikras klaidas mes matėme, bet tos klaidos nenulėmė žmogaus žūties. Žinoma, mes iš tų klaidų mokomės ir stengiamės jų išvengti“, – dėstė A. Paulauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
