Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius skelbia krizės pabaigą, o anksčiau yra deklaravęs galįs pabaigti ištisas epochas. Tikėti ar ne – kiekvieno reikalas, bet akivaizdu, kad krizė baigėsi netikėtai.
Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) priešrinkiminėje programoje buvo parašyta daug svarbių ir įdomių dalykų. Dokumento, kuriuo mojuodami TS-LKD politikai šturmavo Seimą, apimtis siekė 270 puslapių. Buvo prispausdinta daug egzempliorių – miško gailėta neką daugiau nei tveriant apsaugines tvoras aplink premjero bei Prezidentės rezidencijas Turniškėse.
Ten, pavyzdžiui, buvo rašoma šis tas apie taupymą, viešojo sektoriaus išlaidų mažinimą ir fiskalinę drausmę. T.y. apie tai, kam dabar meldžiasi ir atnašauja premjeras, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir visi jų apologetai.
Tiesa, nesigirdi, kad būtų, kaip toje programoje, teigiama, jog „kyla pavojus, kad ekonominio nuosmukio sąlygomis radikalus valstybės išlaidų apribojimas, nepaisant net ir augančių iždo pajamų, gali turėti visą ekonomiką dar labiau gniuždantį efektą“. Spėtina, kad to minėti nė nebereikia – gniuždyta sėkmingai: trigubai didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje smukimas 2009 metų pradžioje – geras rezultatas.
A.Kubilius perspėja, kad krizė baigiasi, ir grasina, beveik tiesiogine prasme, augimu, kurį bus sunku atlaikyti. Bauginimų jo politinėje taktikoje niekada ir netrūko. Krizės pradžioje reikėjo visus gąsdinti bankrotu ir katastrofa, kad kuo labiau trenkti vėzdu per vartojimą ir lūkesčius.
Dabar gąsdinama, kad neatlaikysime baisaus pakilimo, ir raginama taupyti toliau. Tiesa, 72 procentai sociologų apklausiamų Marijos žemės aborigenų teigia, kad jiems nelieka pinigų taupti, bet tai nėra premjero dėmesio verti duomenys.
Jis visada sakė, kad nenori būti populiarus ir todėl jo reikalas yra tik parodyti kryptį bei savo deklaracijomis nužymėti grėsmes ir pergalių etapus. Liepė taupyti – reikės taupyti, ir baigtas kriukis. Tiesa, išlaidų kiaulėms-taupyklėms, kitaip nei kasos aparatams mėsos pardavėjams, Vyriausybė kol kas nekompensuoja. Pasitelkęs keletą iškalbingų dvaro ekonomistų, premjeras ima postringauti, kad grynieji pinigai (vadinasi, ir taupyklės) yra blogis. Vienas didelis profesorius, premjero paprašytas, išvis paaiškino, kad grynųjų reikia tik nusikaltėliams ir sukčiams.
Mintis daugiau nei aiški – viskas turi būti daroma taip teisingai ir gerai, kaip tai naudinga komerciniams bankams. Daugiau pavedimų ir lėšų sąskaitose – daugiau visiškai legalių drožlių nuo kiekvienos niekingiausios operacijėlės. Kas garantuos, kad ir ūkininkų turgeliuose nebus pasiūlyta įdiegti kortelių terminalus? Tereikia politinės valios ir kelių teisingų ekspertų pritarimo. Šito TS-LKD programoje nebuvo, bet nesvarbu.
Juk premjeras yra ne tik grasinimų, bet ir pergalių deklaravimo virtuozas. Tai, kad jis deklaravo krizės pabaigą ir katastrofi ško augimo pradžią, – menkniekis.
Jis jau prieš kurį laiką yra oficialiai atšventęs daug didesnį istorinį lūžį, kuris taip pat nė nebuvo paminėtas TS-LKD rinkimų pažadų sąvade. Iš oficialios tribūnos premjeras jau užpernai paskelbė posovietinės epochos pabaigą. Jos požymiai, pasak A. Kubiliaus, buvo net du: į valdžią išrinktas jis ir Dalia Grybauskaitė.
Krizės įveikimas, palyginti su tokia pergale, yra tikrų tikriausia smulkmena, o programų galime prirašyti visokių. Jei sunkmetis ir baigiasi, tai akivaizdu, kad ne todėl, jog ūkis buvo „dar labiau gniuždomas“, kaip perspėta programoje. Veikiau tai įvyko netikėtai ir net nepaisant to gniuždymo – mat atsigavo eksporto rinkos, kurios buvo gniuždytos mažiau.
