Sprendimas, kad bus taikomos sumažintos privalomos išskaitos iš atlyginimo taip pat tapo didele pagalba „skolų kuprą“ užsiauginusiems žmonėms. Dabar antstolių išieškoma dalis iš minimalios algos mažėja net du – tris kartus iki 10 procentų, nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, bus išskaičiuojama 30 procentų, o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 procentų, kaip yra ir dabar.
Svarbu tai, kad iki šiol galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liks nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.
Iki šiol galioję išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neatitiko skolininkų finansinių galimybių grąžinti skolas ilguoju laikotarpiu – tai skatino slėpti pajamas, dirbti nelegaliai.
Skolų išskaitų iš atlyginimo dydis buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl skolininkai vengė grįžti į darbo rinką – antstoliams atskaičius skolų išskaitą, nelikdavo pajamų pragyventi. Pavyzdžiui, minimalią algą uždirbančiam žmogui po antstolių išskaitymo pragyvenimui likdavo vos 15 eurų per dieną.
Nuo liepos ši suma kone padvigubėjo, o tai reiškia, kad žmogus skatinamas grįžti į darbo rinką, dirbti legaliai ir palaipsniui grąžinti skolą.
Kita priežastis, kodėl žmonės nenori grįžti į legalią darbo rinką, pasak profesionalios koučerės Mildos Sabienės, visuomenėje dar vis toleruojamas nelegalus darbas. Neva pats žmogus renkasi pragyvenimą iš nelegalaus darbo ar socialinių pašalpų.
M. Sabienė siūlo klausimą užduoti ir kitaip – kodėl darbdaviai linkę įdarbinti darbuotoją nelegaliai ar mokėti atlyginimą vokelyje? Jos nuomone, jei darbdaviai nesiūlytų tokio varianto, žmonės negalėtų dirbti nelegaliai.
Koučerė teigiamai vertina „skolų atostogų“ iniciatyvą, nes ji padeda ne tik atsikratyti skolų, bet suteikia viltį išsilaisvinti iš emocinio streso.
„Norime mes to ar ne, skolos mus visus slegia. Galime jas užmiršti, galime „užkišti“, galime vaidinti, kad nepamename, tačiau pasąmonėje viskas yra įrašyta. Todėl kuo greičiau susitvarkome su skolomis, tuo greičiau išsilaisviname iš emocinio ir psichologinio kalėjimo. Tiems žmonėms, kurie ieško galimybių grąžinti skolas, neįbrendant į dar didesnes, „skolų atostogos“ duos realią naudą, nes galima bus aiškiai susidėlioti sąlygas ir mokėjimus“, – sako pašnekovė.
Bet kuri skola yra nematomas psichologinis, emocinis ir energetinis saitas tarp skolintojo ir skolininko. Niekas nenori būti skolininku, nenori gyventi nei su gėda, nei su kalte, nei su patiriamu stresu. Todėl tie, kurie priima pagalbą ir nuoširdžiai bando atsitiesti, laimi ramybę ir gyvenimą be skolų.
Nors Lietuvoje dažniausiai vyrauja „skurdo“ skolos, M. Sabienė apibūdino ir kitą žmonių tipą, kuris labiausiai linkęs prasiskolinti: „Dažniausiai prasiskolina tie žmonės, kurie nesugeba valdyti pinigų. Taip gali nutikti ir jei žmogus užaugo turtingoje šeimoje, ir jei šeima vos sudūrė galą su galu – jeigu šeimoje nebuvo teisingo elgesio su pinigais pavyzdžio”.
Anot M. Sabienės, tokie žmonės slapčia tiki stebuklais, o toks „tikėjimas“ verčia daryti neapgalvotus, impulsyvius dalykus – pavyzdžiui, imti nereikalingas ar pernelyg dideles paskolas.
Taip pat jiems būdingas atsakomybės vengimas ir infantilūs, paviršutiniški sprendimai – pavyzdžiui, kai kyla savanaudiškas ir vaikiškas noras ką nors įsigyti čia ir dabar. Labai dažnai tai būna impulsyvūs, emociniai pirkiniai.
„Tokie žmonės paprastai yra žemo finansinio raštingumo lygio – skolininkai nestudijuoja sutarčių arba stengiasi kam nors pagelbėti, nesuvokdami savo rizikos ir neužsitikrindami tinkamo saugumo lygio. Be to, jie paprastai neturi finansinės pagalvės ir kai susiduria su piniginiais sunkumais, jie tiesiog neturi kito pasirinkimo kaip tik bandyti sunkumus spręsti paskolomis“, – kalba pašnekovė.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 200 tūkst. žmonių, kurie turi skolų, iš jų apie 70 proc. nedirba arba dirba nelegaliai.
Skaičiuojama, kad jeigu bent 1 proc. skolininkų (t. y. apie 2 tūkst. žmonių) pradėtų dirbti už minimalią mėnesinę algą, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet, tačiau netiesioginė nauda būtų dar didesnė – mažėtų socialinės paramos mastai, didėtų darbu sukuriama nauda.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
