Blogėjant ekonominėms situacijoms ir didėjant politiniam nepasitenkinimui koalicijos Rytų Europoje gali netrukus pradėti byrėti, o rinkėjai atsisuks į kairiosios pakraipos partijas.
„The Guardian“ rašo, kad Lietuva, Latvija ir Bulgarija, visos patyrusios neramumus gatvėse pastarąjį mėnesį, šį pusmetį susidurs su recesija, nors dar visai neseniai buvo laikomos stabiliomis ir galėjo džiaugtis itin sparčiai kylančiomis ekonomikos kreivėmis. Augantis nepasitenkinimas politika ir neigiamas grįžtamasis ryšis iš visuomenės gali tik dar labiau pratęsti krizinį laikotarpį.
„Nėra abejonių, kad Rytų Europa per kelis mėnesius staiga tapo žymiai labiau pažeidžiama tiek ekonomiškai, tiek politiškai“, - sako Joanna Gorska, „Exclusive Analysis“ Eurazijos skyriaus vadovo pavaduotoja. („Exclusive Analysis“ – kompanija, remdamasi turimais faktais prognozuojanti politinius neramumus visame pasaulyje – red.).
Skirtingai nei Islandija, buvusios komunistinės valstybės Rytų Europoje tik kelerius metus galėjo džiaugtis ekonominės situacijos gerėjimu. „The Guardian“ tvirtina, kad didžiausia per pastarąjį dešimtmetį recesija regione gali paskatinti politinius neramumus, kairiųjų jėgų sustiprėjimą ir pasikeitimus užsienio investicijų atžvilgiu.
Pastarąjį dešimtmetį investuotojai drąsiai pirko turtą ir investavo Rytų Europoje, kadangi buvo įsitikinę, jog ilgainiui turto, obligacijų ir kompanijų vertė turės pasiekti Vakarų Europos lygį. Tačiau naujausi įvykiai ir didėjanti rizika verčia peržiūrėti Rytų ir Centrinės Europos statusą.
„Tai reiškia, kad į jas vėl žiūrima kaip į standartines besivystančias rinkas, – sako „Commerzbank“, vieno didžiausio bankų Vokietijoje, analitikas Michaelis Ganske. – Jos yra matomos kaip vietos, kur investuotojai susiduria su specifinėmis sąlygomis ir politinėmis rizikomis.“
Didėjanti vyriausybės intervencija į verslo sektorių ir augantis gyventojų nepasitenkinimas verčia atidžiau sekti šių šalių politiką ir kruopščiau peržiūrėti investavimo riziką. Be to, anot Kanados karališkojo banko stratego Nigelio Rendello, labai didelė tikimybė, kad Rytų Europos šalyse dabartinės koalicijos gyvuos labai neilgai, o visuomenė palankiau bus nusiteikusi kairiosios pakraipos partijų atžvilgiu.
N. Rendelis tvirtina, kad valiutų kursai regione ir toliau smuks – šiemet Čekijos, Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos valiutų kursai krito nuo 3,8 iki 11,6 procento. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad per kelis mėnesius smukimas gali būti apie 10-15 procentų.
