Akivaizdi tiesa parašyta, net nėr už ką pagirti autorių. Tik Kubilius su Šemėta to kažkodėl nesupranta?

Kodėl analitikai taip grybauja su krizinėmis prognozėmis? Ogi todėl, kad jų metodai dar yra labai jauni, buvo naudojami tik "Viagrinio" globalaus augimo salygomis, ir dar nebuvo matę tokių krizių kaip dabar. Belieka orientuotis į Didžiosios Depresijos duomenis, o vien jų napakanka adekvačioms prognozėms.

Bet toks ryškus tendencijų pervertinimas rodo, kad EK analitikai žvalgosi tikroviškesnių parametrų. Net ir tokios "provokuojančios" prognozės gali būti pernelyg optimistiškos. Kas mums neseniai atrodė kaip normali "kapitalizmo dinamika" galų gale paaiškės kaip išskirtinis globalus finansinis burbulas, nuo kurio atsitiesti reikės dešimtmečius. Globalusis "Monopolio" žaidimas kaip ir tesiasi - bet mums, kaip ir daugeliui sparčiai "besivystusių" (bet naujokų) tigrų, belieka pakilti nuo žaidimo stalo. Lieka lošti tik didieji "investuotojai" - bet jiems nebūtinai įdomu laimėti dar daugiau, ypač smulkinantis į lokalias investicijas katastrofiškai smunkant vartojimui. Gal kuri iš nedidelių šalių laimės "lenktynes žemyn", t.y., patraukts pakankamai tų didžiųjų investuotojų, kurie dar mato prasmės specifinės gamybos plitimui. Bet nevykėlių bus žymiai daugiau - tokios yra modernių finansinių žaidimų pasekmės. Spėkim, kaip Lietuvai sektųsi?

Dabar kaip tik laikas pagalvoti, kaip išsiversti be stebuklingųjų "konkurencingumo" pažadų. Piniginės motivacijos bus mažai, tiek mums, tiek mūsų darbdaviams. Bet išgyventi reikia. "Geriau" gyvensim tik jei įsigudrinsim vienas kitam padėti be didelių pinigų. Net jei eksportuoti galėtume geriau už kaimynes, burbulinių įsiskolinimų balansavimas krizinėmis salygomis yra vos ne Sizifo darbas. Įdomu (nors ir nesmagu), kaip viskas klostysis aiškėjant masinio skolų išmokėjimo neįmanomumui.

Apie kokį eksporto dvasios įpūtimą kalbame, kai net suomiai mato didelį minusą. Jei tai,kas autoriaus rašoma, teisinga, tai valdžios skatinamas vidaus vartojimas didins importą. Tad, kurgi šuo pakastas?

Pirmuciausias ir pats efektyviausias metodas ekonomikai atgaivinti - nustoti valdininkams - oligarchams vogti. Tas Lietuvos atveju prilygtu Heraklo zygdarbiams. Pirmiausia reikia iseliminuoti teismu, prokuraturos, VSD, STT, FNTT net Konst. Teismo korupcijoje paskendusias virsunes, nacionalizuoti valdininku nepaaiskinamai igyta simtais milijonu litu skaiciuojama nekilnojama turta. Daugiausia prisivogusius, o tai valdziusiu ir valdanciu partiju virsuneles, ilgiems metams izoliuoti, kad isgytu nuo kleptomanijos ligos. Ekonomika pakils, kaip ant mieliu.

Ech... Kad taip elgtųsi Vyriausybė... Bet nesielgs. Nei viena neklausė protingų patarimų. Kubilius tik pasakys, kad visi pagal mokesčius turi būti lygūs ir šventa.
Metų pabaigoje, greičiausiai, ims atsigauti Vakarų Europa. Iš Lietuvos plūstels emigrantai ir verslininkai, prislėgti mokesčių. Ką tada sakys Kubilius? Sakys, kad čia provokacija ir pan. Nes pakeisti nuomonę ir pasakyti, kad sužlugdė Lietuvą, būtų jam per žema.

Bandėt kada perauklėti suaugusį žmogų, susiformavusią asmenybę? Lengviau būtų tą elitą tiesiog pakeisti kitais, ne, pala, dar lengviau papamokslaut iš šalies :).

Išlaidų darbui mažinimas ir kokybės didinimas reiškia investicijas į mokslą ir (reiškia)mašinas naikinančias darbo rankų poreikį. Proletarai - į gatvę, patys sau paslaugų teikti.

Investicijom į mokslą irgi reikia kažkokio elito kažkokių pokyčių. Čia tau ne "socialinį būstą" valstybei prakišinėt.

Konkretūs pasiūlymai - puiku.Labai teisinga mintis dėl plataus masto lankstesnių privačios iniciatyvos išgyvenimo galimybių (vs jų tapimo darbo biržos klientais):

"Mes turime paskatinti vidaus apyvartą – prekių gamybą ir paslaugų teikimą sau patiems. Čia ypač pravartu remti mažų, pirmiausia - šeimos įmonėlių veiklą; jų steigimas, apskaita jose ir jų apmokestinimas turi būti pats paprasčiausias (greta kitų priemonių čia svarbu pašalinti vien dėl teorinių svaičiojimų įdiegtą standartinį PVM teikiant asmenines paslaugas – ir įvesti lengvatinį 5 proc. tarifą)."

Bendrai svarbu įveikti laikiną minties paralyžių, iššauktą EK prognozių ir neišsipildžiusių mokesčių kaitaliojimo lūkesčių.