Vakar Lietuvoje prasidėjo šiandien visame pasaulyje minimos Tarptautinės vaikų gynimo dienos renginiai. Kasmet šia proga politikai ir valdininkai dalyvauja įvairiose šventėse, gražiai piešia mūsų ateities - vaikų - ateitį. Tačiau vos šventė praeina, vėl uždarinėjamos mokyklos, darželiai, mažinamas jaunimo užimtumo finansavimas ir t. t.
Kraupi statistika
Lietuvoje kartą per metus prisimenamos beveik visos socialinės visuomenės grupės. Vakar eilė atėjo ir vaikams, kurių gynimo diena bus švenčiama šiandien. Šia proga net Seimas jiems parodė dėmesį - surengė atvirų durų dieną parlamente, moksleivių darbų parodą, o Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko koncertas.
Taip mažieji prisimenami kasmet. Bet, kaip rodo statistika, jų padėtis vis tiek tik blogėja. Štai Statistikos departamento pateiktoje Lietuvos dvidešimtmečio statistikos apžvalgoje akcentuojama, kad iš 1681 ikimokyklinio ugdymo įstaigos per dvidešimtmetį teliko 642, iš 2157 bendrojo lavinimo mokyklų liko vos 1364.
Specialistus į neviltį varo planai panaikinti ir vidurines mokyklas. Tuomet didmiesčiuose vaikams mokyklas tektų keisti kas kelerius metus - baigus pradinę, po to progimnaziją ir stojant į gimnaziją. Anot psichologų, taip bus klibinama moksleivių psichika, jiems bus sunku adaptuotis naujoje aplinkoje, dėl to kris jų mokymosi lygis.
Prioritetas - tariamas
Daugiau nei ketverius metus vaiko teisių apsaugos kontroliere dirbusi Rimantė Šalaševičiūtė sutinka, kad valstybė kai kuriais atvejais vaikams rodo per mažai dėmesio.
“Ypač griežta yra socialinė politika vaikų atžvilgiu. Būtent ten daugiausia lėšų nupjaunama: mažinamas finansavimas gausioms šeimoms, panaikinti vaiko pinigai, nemokamas maitinimas daugeliui vaikų mokyklose ir t. t.", - vardijo R.Šalaševičiūtė.
Anot buvusios kontrolierės, vaikai turi būti prioritetas, ne tik deklaruojamas prioritetas. Vaikai yra Lietuvos ateitis, ir dėmesio jiems reikia šiandien, o ne ateityje.
R.Šalaševičiūtė pažymėjo ir daugiau trūkumų: uždaromos kaimo mokyklos, nebeužtikrinamas vasaros poilsis, labai mažai lėšų skiriama vaikų psichikos sveikatai, kovai su tuberkulioze, trūksta vaikų alergologų ir t. t.
Net Seime registruoti - tai jau laimėjimas, kuriuo vertėtų pasidžiaugti - projektai dėl smurto prieš vaikus šeimose uždraudimo, dėl vaiko paėmimo iš šeimos reglamentavimo, rengimosi pakelti amžiaus dėl sutikimo lytiškai santykiauti kartelę ir t. t. iki šiol, deja, liko neišnagrinėti.
Beglobiai ES dėka
Tuo tarpu naujoji vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, dar Seime svarstant jos kandidatūrą, teigė, kad vaikų “problemų ne tik nemažėja, bet jų srautas didėja ir plečiasi".
“Sakykime, iki įstojimo į ES turėjome tas pačias vaikų namų ir kitas problemas, tačiau iki to laiko mažai galvojome, kad įgiję teisę asmenims laisvai judėti ES šalyse (aš kalbu apie laisvą asmenų judėjimą), įgijome kitų su vaikais susijusių problemų. Tai yra tiek ištuokos klausimai, kai tėvai sprendžia dėl vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje ar už jos ribų, taip pat, aišku, turime tą nelemtą problemą, kai žmonės išvyksta į kitas šalis, palikdami vaikus, ir dažnai beglobius vaikus, tai yra neregistruodami vaikų globos", - ne tik valdžios neveiklumą, bet ir Lietuvos narystę ES kritikavo E.Žiobienė.
Vaikai - ne rezidencijos. Nelauks
Dalia TEIŠERSKYTĖ - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė:
Valstybė ne tik turėtų, bet ir privalo labiau rūpintis vaikais negu iki šiol. Dabar jie laksto gatvėmis be priežiūros, tėvai išvykę dirbti į užsienį. Reikėtų steigti klubus vaikams užimti, samdyti auklėtojus, rūpintis popamokine veikla. Tačiau nieko panašaus nedaroma. Priešingai - net nebeskiriama pinigų vaikų vasaros stovykloms. Galima neturėti pinigų premjero rezidencijai, bet negalima teisintis, kad jų trūksta vaikams. Juk nuo dėmesio vaikams priklauso, kas iš jų bus ateityje ir kiek Lietuvoje reikės pastatyti naujų kalėjimų, jei tokia situacija tęsis.
