• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su švietimo ministre Radvile Morkūnaite-Mikulėniene aptarė valstybinių brandos egzaminų rengimo tvarką, nuo rugsėjo prasidėsiančią įtraukiojo ugdymo reformą bei mokytojų darbo užmokesčio didinimą.

Trečiadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su švietimo ministre Radvile Morkūnaite-Mikulėniene aptarė valstybinių brandos egzaminų rengimo tvarką, nuo rugsėjo prasidėsiančią įtraukiojo ugdymo reformą bei mokytojų darbo užmokesčio didinimą.

REKLAMA

„Su ministre prieš mokslo metus diskutavome probleminiais klausimais. Iššūkių yra nemažai. Konkretūs sprendimai trečiadienį priimti nebuvo, bet džiaugiamės, kad ministrė išgirdo aiškiai suformuluotas problemas, galimus jų sprendimo būdus. Sutarimo ieškosime kitą savaitę“, – Eltai po Birštone vykusio susitikimo teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos vadovas Andrius Navickas.

Anot jo, bene daugiausia iššūkių šiuo metu kelia rugsėjį prasidėsiantis įtraukusis ugdymas. Profsąjungos vadovas pažymėjo, kad ugdymo įstaigos dar nėra pasiruošusios priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

REKLAMA
REKLAMA

„Problema yra, kaip užtikrinti mokytojų saugumą bei kokybišką ugdymą kitiems vaikams“, – pabrėžė A. Navickas.

Savo ruožtu švietimo ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad situacija ugdymo įstaigose yra skirtinga. Visgi, pasak jos, nors kai kurioms mokykloms pasirengimo reformai dar trūksta, Vyriausybė tam skiria didelį finansavimą.

REKLAMA

„Yra mokyklos, kurios jau ne vieną dešimtmetį vykdo įtraukųjį ugdymą, bet yra ir mokyklų, kurios su tuo susidurs pirmą kartą. Nerimo yra, bet Vyriausybė skiria didelį finansavimą mokytojų padėjėjams ir specialiesiems pedagogams. Jeigu mokykla dėl objektyvių priežasčių negalės užtikrinti kokybiško įtraukiojo ugdymo, savivaldybė turės pasiūlyti kažkokį kitą variantą“, – Eltai teigė ministrė.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra siekis didesnės įtraukties, bet matome, kad neturėtų dramatiškai padidėti į bendrojo ugdymo mokyklas ateinančių vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius“, – pridūrė ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad trečiadienį vykusiame susitikime buvo aptartos ir kitos su švietimo sritimi susijusios temos.

„Profsąjunga išsakė savo nuogąstavimus. Aptarėme valstybinių egzaminų organizavimo tvarką, kalbant apie kitus metus. Taip pat mokytojų atlyginimų kėlimą ir kitas problemas“, – užsiminė ji.

ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.

Nesuprantu problemos. Jau virš dešimt metų jis vyksta.Pereitais metais baigusios vidurinę mokyklą klasėje mokėsi nenuspėjamo elgesio vaikas . Aišku jis labai trukdė bendraklasiams, bet seniai tokia politika, kad visas dėmesys neadekvačiai besielgiantiems, o visų kitų problemos jų pačių reikalas
viena tokia iš mokyklos
viena tokia iš mokyklos
Yra tų įtraukiųjų ir dabar po kelis kiekvienoje klasėje. Vargsta vaikai. Įsivaiduokite, kaip jiems sunku murksoti ištisomis dienomis klasėje ničnieko nesuprantant. Neturėkite iliuzijų, kad mokytojai dalykininkai jiems skiria kiek nors dėmesio - programos tokios, kad vos spėji per jas šuoliuoti su gabiais ir vidutiniais vaikais. Kalbos apie mokytojų padėjėjus - visiškas niekalas, nes jie turėtų išmanyti visus dalykus, kad adaptuoti mokytojo pateikiamą medžiagą realiu pamokos metu. Čia aš klabu ne apie pradinukus, o apie gimnazistus.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų