Savo ruožtu pirmasis buvęs faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis susirinkusiuosius į protesto akciją prieš valdžią prilygino prosovietiniam judėjimui „Jedinstvo“ ir „fašistams“.
„Tie, kurie žuvo sausio 13-ąją, jie žuvo ir už tai, kad kažkas galėtų švilpti valdžiai kalbant. Bet kam reikėjo demonstruoti nepagarbą kitiems kalbėtojams, Laisvės premijos laureatams, šito, tiesą sakant, aš nesuprantu“, – žurnalistams Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo sakė premjerė I. Šimonytė.
Ji stebėjosi tokiu minios elgesiu sakydama, kad „daugelis tų žmonių teigia esantys už tradicines vertybes“.
„O, kaip žinia, (Laisvės) premijos laureatas šiemet yra Katalikų bažnyčios kronika, kas yra, man atrodo, labai brangus dalykas kiekvienam lietuviui, neminint to, kad kiekvienam tikinčiajam tai yra tapatybės dalis“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Tuo metu Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Laisvės gynėjų dieną reikia kalbėti apie dėkingumą tiems žmonėms, kurie „sumokėjo didžiausią kainą, kad šiandien galėtume džiaugtis savo laisve, savo nepriklausomybe ir kad laisvai galėtų elgtis net ir tie, kurie šiandien galbūt nelabai gražiai elgiasi“.
„Man nėra pikta ir apmaudu, man gėda prieš žuvusiųjų artimuosius, prieš nukentėjusiuosius, prieš Laisvės gynėjus, man prieš juos nuoširdžiai gėda. Aš jų atsiprašau“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Politikė teigė esanti dėkinga tiems, kurie „išlaikė rimtį“, ir pabrėžė, kad minios skandavimai neturėtų užtemdyti šaliai svarbaus minėjimo.
„Kokie čia žmonės, čia gi „Jedinstvo“, nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis – fašistai, „Jedinstvo“. Problema, žinoma, pamišėlių labai daug“, – pareiškė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, vertindamas susirinkusiųjų elgesį.
„Mūsų anais laikais „Jedinstvos“ mitingai būdavo atskirai. Kai vieną kartą čia, prie Seimo, buvo du mitingai, aš išėjau ir paprašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų – tegu jie sau rėkia, ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu“, – pridūrė jis.
Profesoriaus teigimu, švilpusieji ir kėlę triukšmą per politikų ir kitų renginio svečių kalbas „atėmė laisvę“.
„Dabar buvo leista per daug, atėjo trukdyti. Galų gale, jie atėmė laisvę klausytis, kas kalbama minėjime, taigi, atėmė laisvę. Visi per radiją ir televiziją Lietuvoje tai girdėjo, ką kalba kalbėtojai, bet, pavyzdžiui, mano laisvę atėmė, aš negalėjau girdėti, nors ir arti sėdėjau“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
S. Tamkevičius: klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro
Laisvės premijos laureatas, Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Sigitas Tamkevičius sako, kad rengti protesto akcijas prieš valdžią per Laisvės gynėjų minėjimą yra neleistina.
„Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – ketvirtadienį po Nepriklausomybės aikštėje vykusio minėjimo BNS sakė dvasininkas.
Lietuvos šeimų sąjūdžio ir kitų politinių veikėjų keli šimtai pakviestų protestuotojų švilpė, rėkė, mušė būgnus aikštėje vykstant iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijai.
Taip elgtasi ne tik kalbant premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, bet ir Laisvės premijos laureatei, vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių vienuolei Bernadetai Mališkaitei.
„Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną,... Man trūksta žodžių“, – sakė S. Tamkevičius.
Jis drauge su B. Mališkaite Laisvės premiją atsiėmė vietoj atvykti negalėjusio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 1983–1989 metų vyriausiojo redaktoriaus, Telšių vyskupo emerito Jono Borutos.
„Gyvename laisvoje šalyje, žmonės gali būti kuo nors nepatenkinti, gali būti protestuoti, bet tik ne šiandien, ne šita proga“, – BNS sakė S. Tamkevičius.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
