Profesorių kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Sakoma, kad vakar nustatytas skaičius yra didžiausias per du mėnesius, jūsų kolegos taip pat užsimena, kad britiškoji atmaina jau yra dominuojanti – daugiau kaip 50 proc. Dabar Lietuvoje nustatyta ir Pietų Afrikos atmaina. Tai ką iš tiesų mums tai reiškia?
Tai reiškia, kad šios atmainos, kurios yra labiau plintančios, ima dominuoti. Yra studijos, kurios rodo, kad gali būti ir didesnis mirtingumas, jų plitimas yra greitesnis. Klausimas yra ir dėl vakcinų efektyvumo prieš šias atmainas. Yra daug tokių nerimą keliančių ženklų, nes naujų atmainų dominavimas gali mums pasunkinti ir taip nelengvą kovą su šia pandemija. Mums yra labai svarbu, kaip galima šį plitimą sulėtinti ir įgyti kuo didesnę pasiskiepijusių žmonių populiaciją, ypač vyresnio amžiaus grupės – 80-mečiai ir vyresni, tarp kurių mirštamumas yra ypač didelis.
O kaip dabar yra su tuo skiepijimu? Jei kalbėtume apie Pietų Afrikos atmainą, tai mes girdime, kad „AstraZeneca“ vakcina praktiškai nieko nepadaro, vienintelis „Pfizer“, kuris turi didesnę reikšmę. Ar nebus taip, kad mes skubame ir skiepijamės, bet jei įsisuks Pietų Afrikos atmaina, tai nelabai kas mums ir padės?
Aš gal taip neskubėčiau su tokiomis išvadomis dėl „AstraZeneca“. Kiek man žinoma, yra vienintelė studija, kuri tyrinėjo „AstraZeneca“ efektyvumą prieš Pietų Afrikos Respublikos atmainą, bent jau yra publikuota. Tai labai maža savo imtimi studija, todėl labai didelių išvadų irgi daryti negalima. Ta studija tyrė tik „AstraZeneca“ poveikį švelniai, vidutinei klinikos eigai. Mes negalime pasakyti, kaip „AstraZeneca“ apsaugotų ar apsaugo nuo sunkios šios ligos pabaigos.
Jūs užsiminėte, kad galimi trys variantai, kaip balandžio mėnesį rutuliosis situacija Lietuvoje. Tai 500-600 per parą arba 1000-3000. Jūs sakote, kad 500-600 yra gerasis variantas, kuris, tikriausiai, nelabai bus. Tai gal reikia žiūrėti tiesai į akis, kad tikėtina, jog su dabartiniu pagreičiu, bus 3000 per parą?
Kai buvo pateikti tie scenarijai, jie buvo skaičiuoti pirmadienį, kada nežinojome apie tuos 800 atvejų, kurie buvo vakar ir mus nustebino. Tai po to mes nežinojome, kad jau yra Pietų Afrikos Respublikos atmaina, todėl gali būti, kad tas pesimistinis scenarijus galėtų būti labiau pesimistinis.
Tai jis gal dabar skamba baisiai, bet turint minty, kas vyksta aplink, kad ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, apie kurią ne kartą kalbėjome, Estijoje ir kitose Europos šalyse, tai būtų dar neblogas variantas, bet tikriausiai tikrai reikės daugiau tokių nepopuliarių sprendimų, kad neįvyktų pesimistiškiausias scenarijus.
O tas pesimistiškiausias scenarijus, tai kiek tai galėtų būti – 4000-5000 per parą?
Ne, gal tokių 5000 ir nebus, bet mes esame paskaičiavę, kad jei tikrai viskas prastai vyks, gali būti ir tie 4000, bet pas mus turėtų būti labai blogai jau su viskuo. Vis dėlto mes manome, kad tas yra sunkiai tikėtina ir mums pavyks to išvengti.
O kaip M. Stankūno nuomone reikėtų griežtinti karantiną, žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
