Paprašytas papasakoti apie šio gydymo būdo perspektyvas, VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad šiandien nuosekliai daugėja duomenų, jog žarnyno mikrobiota galbūt yra kone vienas svarbiausių veiksnių, kuris gali sąlygoti įvairių ligų atsiradimą.
„Čia kalbame tiek apie alergijas, autoimuninius susirgimus, tiek cukrinį diabetą, Krono ligą, išsėtinę sklerozę, reumatines, net onkologines ligas. Ne tik žarnyno, bet ir kitų gleivinių mikrobiota šiandien mokslininkų yra labai intensyviai tyrinėjama. Bet kadangi žarnyno mikrobiota yra didžiausia, jai skiriama daugiausiai dėmesio“, – aiškino gydytojas.
Dėl to, pabrėžė jis, net dar nesant išsamių rezultatų dėl probiotikų poveikio esant tam tikroms būklėms yra skiriamos gerosios bakterijos – probiotikai.
„Nors tikrai yra žinoma, kad esant infekciniam virusiniam viduriavimui probiotikai yra efektyvūs, prie daugelio kitų ligų jų poveikis visgi dar yra abejotinas. Galima sakyti, dėl jų esama tam tikro nusivylimo. Bet tai neatrodo keista, nes kai skiriame žmogui gerti kokių 10 skirtingų bakterijų, o jo žarnyne jų yra keli tūkstančiai, kyla klausimas, ar reikiamam poveikiui pasiekti nereikia papildyti žymiai didesniu kiekiu trūkstamų bakterijų“, – kalbėjo gydytojas gastroenterologas.
Daugiausiai operuoja autizmu sergančius vaikus
Anot V. Urbono, taip ir atsiradusi mintis, kad galbūt reikėtų transplantuoti išmatas, kada būtų galima skirti nebe vieną, dešimt, o kelis tūkstančius gerųjų bakterijų.
„Šis gydymo būdas neatsirado staiga, iš esmės jis yra atkeliavęs iš liaudies medicinos, kinai jį naudojo dar 4 amžiuje. Nors tradicinėje medicinoje tai sėkmingai pritaikyta buvo dar 6 dešimtmetyje, prie šio gydymo būdo grįžta buvo tik 2013 m.
Tuo metu olandai išmatų transplantaciją pritaikė agresyvaus, užsitęsiančio, net mirtį galinčio sukelti viduriavimo, kurį sukelia bakterija clostridium dificiles, gydymui. Šia bakterija dažniausiai užsikrečiama ligoninėje, po antibiotikų vartojimo ir tai yra didėjanti problema pasaulyje.
Išmatų transplantacija šiuo atveju davė puikius rezultatus – gydymo efektyvumas siekė iki 100 proc., kai gydant antibiotikais – 80 proc. Nuo tada šis metodas buvo greitai „palaimintas“ ir prasidėjo didžiulis pakilimas“, – pasakojo vaikų gydytojas.
Visgi, pabrėžė jis, gydant kitas ligas – metabolinį sindromą, įvairias psichiatrines ligas – tai daugiau taikoma kaip eksperimentinis metodas.
„Kadangi pacientų su minėtąja agresyvia bakterija daug neturime, Vaikų ligoninėje tokiu būdu daugiausiai ir padedame būtent autizmu, taip pat – nervine anoreksija sergantiems vaikams. Procedūros atliekamos maždaug kartą į savaitę, tad tikrai pakankamai dažna.
Išmatų transplantacija yra bandoma taikyti ir sergant žarnyno ligomis, pavyzdžiui, Krono liga, taip pat net po kaulų čiulpų transplantacijos, bet, kaip minėta, tai daugiau eksperimentiniai dalykai“, – aiškino V. Urbonas.
Atliekama keliais būdais
Nors skamba gana neįprastai, gydytojas patikino, kad išmatų transplantacija tikrai nėra sudėtinga.
„Jos metu sveiko asmens išmatos suleidžiamos nesveikam žmogui. Tam padaryti yra keli būdai. Efektyviausias jų, kai į storąją žarną įvedamas kolonoskopas ir jame specialiai paruoštos išmatos yra supilamos į žarną. Ir viskas, žmogus gali važiuoti namo.
Kitas, mažiau efektyvus, būdas, kai gastrofibroskopijos metu gastroskopas pro burną įkišamas ir išmatos suleidžiamos į dvylikapirštę žarną“, – aiškino specialistas.
Trečias, dėl savo paprastumo ir prieinamumo itin populiarėjantis būdas – kai žmogus geria kapsules, kuriose sudedamos išdžiovintos išmatos. Tačiau, gydytojo pastebėjimu, tai laikoma mažiausiai efektyviu būdu.
Paklaustas, ar apskritai sveikam žmogui profilaktiškai būtų naudinga vartoti probiotikus, V. Urbonas neslėpė skeptiškos nuomonės šiuo klausimu.
„Eiliniam sveikam žmogui tikrai nereikėtų gerti probiotikų siekiant pagerinti sveikatą. Nes jų nauda visgi nėra iki galo įrodyta. Taip jie nepakenks, bet realiai probiotikai žarnyne ilgai neužsilaiko – gal tik porą dienų išgėrus tabletę. Taip pat nemaža problema ta, kad organizmas atmeta svetimą bakteriją.
Taigi verčiau reiktų galvoti, kad sveikam žmogui galbūt reiktų ne svetimų bakterijų, bet „trąšų“ nuosavoms, kurios auga viduje. Tam reikėtų valgyti daug daržovių, maistinių skaidulų, neapdorotų grūdinių kultūrų, kurios yra kaip trąša mūsų žarnyno bakterijoms“, – patarė gastroenterologas.
