Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovo prof. Andriaus Maco pastebėjimu, medikams būtų lengviau, jei atvykdami į operacijas pacientai būtų supratingi ir klausytų gydytojų nurodymų.
Vienas iš tokių, atrodytų, galinčių skambėti keistai, prašymų – vengti makiažo, ypač lakuotų nagų.
„Kodėl tai yra svarbu? Šiais laikais stengiamasi sukurti neinvazinius stebėjimo metodus, kurie galėtų registruoti žmogaus kūno kalbą, pokyčius tik liečiantis davikliui. Taip siekiama, kad reikėtų kuo mažiau dūrių.
Pavyzdžiui, odos spalvos intensyvumas, spektrinė spalvos analizė operacijos metu yra labai svarbus dalykas. O dabar, įsivaizduokite, jei turime gelinį nagą, yra kažkoks nenatūralus paviršius, taigi, neturime tikro vaizdo ir susiduriame su ribotos galimybėmis operacijos metu geriausiai padėti žmogui“, – aiškino A. Macas.
Taigi vietoj to, kad pacientas turėtų daviklį, kuris liečiasi prie odos ir taip būtų sudaroma galimybė jo nebadyti, tenka ieškoti kitų išeičių, kurios gal nebus palankiausios ligoniui.
„Labai svarbu turėti visose srityse bendradarbiaujantį pacientą. Jei pasakai, kad negalima valgyti 6 valandas, tai tiek ir reikėtų nevalgyti. Jei paaiškini, kad atsigertų skysčių likus trims valandoms iki operacijos, to ir turėtų laikytis. Jei prašai, kad turėtų ant savęs kuo mažiau išorinių daiktų, tarp jų – ir bižuterijos, norėtųsi, kad taip ir elgtųsi.
Ir visa tai svarbu ne dėl to, kad gydytojui kažkas – tatuiruotė, lakuoti nagai ar priklijuotos blakstienos – nepatiktų. Tai reikalinga pačiam pacientui, kad būtų galima jam suteikti geriausią pagalbą tiek operacijos metu, tiek kad būtų kuo mažiau iššūkių stebint paciento būklę pooperaciniu laikotarpiu.
Gydytojui daug lengviau, kai jis turi kuo daugiau daviklių, pagal kuriuos galima įvertinti paciento būklę. Taigi belieka apgailestauti, kad pats pacientas į savo sveikatą žiūri taip neatsakingai“, – kalbėjo gydytojas anesteziologas-reanimatologas.
Profesorius pabrėžė, kad pacientas į operaciją turėtų atvykti kuo švaresnis, neprisikvėpinęs, be bižuterijos.
„Gražiausias pacientas yra natūralus, tvarkingas, nusiprausęs, nusikirpęs nagus. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, moteris operacijos metu kraujuoja, bet yra atvykusi pasidažiusi, ryškiai dažytomis lūpomis. Galbūt tai ir labai gražu, bet tai neleidžia įvertinti veido spalvos, kas yra tam tikras indikatorius gydytojui operacijos metu, tad jis gali ir pasimesti“, – aiškino Anesteziologijos klinikos vadovas.
Bėdų pridaro auskarai ir dirbtinės blakstienos
Paklaustas, galbūt dėl to bendraujant su pacientais ar operacijų metu pasitaiko ir kuriozinių situacijų, A. Macas neslėpė, kad būna visko.
„Būna, kad kai kurie pacientai tam nebyliai priešinasi. Tačiau esama įvairių pavyzdžių, kai, atrodo, nereikšmingos detalės gali sukelti rimtų komplikacijų. Tarkim, įkris priklijuota blakstiena žmogui užmigus, nubraižys akies paviršių, kas tada? Daug baisiau yra, kai didesnis būna ragenos nei operuoto pilvo skausmas“, – pastebėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie panašius galimus netikėtus nutikimus operacijos metu, A. Macas įvardijo ir auskarų, ypač esančių neįprastose vietose, pavojų.
„Labiausiai bijome, kad jie nepatektų į žmogaus vidaus ertmes. Įsivaizduokite, auskaro negalima išimti, jis techniškai įaugęs (būna, kad auskaro sagutė ausyje vaikams palenda po oda). Jei toks mikrodarinys, padengtas oda, nelauktai nukeliaus operacijos metu į žmogaus pilvaplėvę, jo niekas net nepamatys.
Taip pat galima paminėti ir tokius svetimkūnius kaip implantai. Pavyzdžiui, reikia atlikti širdies echoskopiją, o tu matai krūtų implantą, kurio net forma primena širdies kameras. Aišku, gydytojas atskiria tai, bet, įsivaizduokite, kokios yra galimybės matyti vaizdą operacijos metu, kai paciento nei paversti negali, kai reikia vertinti širdies funkcijas, atlikti gerą tyrimą. Tokių situacijų būna, kartais net jauniems kolegoms pateikiame tai kaip uždavinį, kad atskirtų, išmoktų nesuklysti“, – pasakojo gydytojas.
Operaciją apsunkina ir tatuiruotės
A. Macas kartu atkreipė dėmesį, kad tam tikrų iššūkių operacijos metu gali sukelti ir ne vietoje esanti tatuiruotė.
„Nors jos ir labai madingos, gydytojai jų operacinėje tikrai nenorėtų išvysti. Elementarus pavyzdys: jei tatuiruotė bus tokioje vietoje, kur reikėtų atlikti anesteziją, pagal labai griežtas saugumo taisykles būsime priversti rinktis kitą metodiką, kuri ligoniui galimai gal nebus pati geriausia.
Kodėl tai pavojinga? Duriant su adata į zoną, kur yra tatuiruotė, odos sluoksniuose esančios dirbtinės, dažų mikrodalelės gali patekti po oda ir, pavyzdžiui, būti nustumtos į stuburo kanalą. O tai tikrai nėra gerai, niekas nežino, nustumsi tą dalelę, o po penkerių metų žmogui atsiras kokia neurologinė simptomatika“, – aiškino gydytojas.
