Komentuodamas dabartinę situaciją V. Kasiulevičius priminė, kad dabar iš esmės kartojasi praėjusių metų scenarijus. „Banga iš Vakarų toliau keliauja į Rytus. Kaip ir pernai viskas prasidėjo Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, tai šiemet Portugalija pirma labai aiškiai pakilo ir paskui į Vakarus nuėjo ta banga. Ten pasilaikiusi ji pradėjo plisti į Rytų Europą ir Baltijos šalys gana greitai į tai sureagavo. Tai didėjimas bus, tęsis“, – „Žinių radijui“ sakė jis.
Kita vertus, nors atvejų šiuo metu daug ir dar daugiau sergančiųjų gali būti neoficialiai, niekas didelių ribojimų nesiima. Gydytojo aiškinimu, taip yra dėl to, kad plinta švelnesnis koronaviruso variantas.
„Pernai buvo delta, o dabar yra omikrono atmainos, greičiausiai BA.5, kuri, kaip bebūtų, nors virusas ir visada mutuoja, yra švelnesnė. Labai daug žmonių serga lengvai, jie net nesitiria ir daug tų atvejų nesuskaičiuojama, nes dabar retai kas jau daro PGR testą, kuris gana patikimas. Tuo metu greitieji antigeno testai gal pusės atvejų nenustato.
Tad, aišku, ir tų skaičių greičiausiai galėtų būti daugiau, bet kodėl visi taip nesijaudina? Nes kas dabar yra rodiklis – tai mirtys ir ligoninių užpildymas. Jis dabar nėra reikšmingas, intensyviosios terapijos skyriai susitvarko ir su kitais pacientas, operacijos vyksta, niekas nestabdoma. Aišku, tas skaičius palaipsniui didės ir ligoninėse“, – teigė V. Kasiulevičius.
Banga turėtų užtrukti kelis mėnesius
Profesorius nurodė, kad dabar prasidedanti banga turėtų trukti bent jau keletą mėnesių: „Paprastai ta banga užtrunka ir jos ilgis būna iki 120 dienų. Ir tai greičiausiai bus BA.5 atmaina, jei neatsiras dar kokia nauja mutacija, kuri nesmogs vėliau, nes yra ir kitų atsiradusių mutacijų.“
Jis pridūrė, kad, panašu, vakarų šalyse ši banga jau pasiekia piką. „Vakarų Europoje, Prancūzijoje, labai aiškiai pakilo, ten susirgimų, tenkančių milijonui gyventojų, per dieną yra daugiau nei 2 tūkst., tai gana reikšmingas skaičius. Iš to, ką aš stebiu, panašu, kad jie yra pakeliui į piką ir gal nebebus didesnio šuolio, viskas turėtų stabilizuotis.
Greičiausiai tokia taisyklė galios ir mums, nors mūsų bangos dažnai išsitęsia, ilgiau eina į kalną nei Vakarų Europoje ir ilgiau trunka, ilgiau leidžiasi. Tai lemia kitokie žmonių elgsenos tipai“, – pastebėjo V. Kasiulevičius.
Atmintis apie virusą kaupiasi
Profesorius kartu nurodė, kad daugėjant atvejų dalis neišvengiamai susirgs pakartotinai. Jis pasakojo, kad nauja studija iš Kataro, nors ir nerecenzuota, rodo, kad tie, kurie sirgo ankstesnėmis formomis iki omikrono pasirodymo šią žiemą, turi tik 15 proc. imuniteto.
„Taigi jų atsparumas gana mažas, jie gali susirgti pakartotinai. Tie, kurie šią žiemą sirgo omikronu šią žiemą ir pavasarį, iš esmės jų atsparumas yra neblogas, bet manoma, kad net ir šitomis naujomis atmainomis susirgs apie 20 proc. Tai kas vyksta – tam tikrą laiką imunitetas laikosi, kad ir naujos formos atsiranda, mes vis labiau susipažįstame su virusu ir palaipsniui prisitaikome, bet tam reikia laiko.
Buvo labai daug tokių iliuzijų, kad visas labai greitai įvyks, praeis 1,5–2 metai ir viskas baigsis. Čia ir farmacijos kampanijų vadovai dėl to garsiai pasisakė, bet visada buvau dėl to skeptiškas. Jei pasižiūrėtume istoriškai į kitas pandemijas, pamatytume, kad tas pakilimas trunka iki 5 metų“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Jo teigimu, visgi patį mirčių piką turbūt esame praėję 2021 metais: „Dabar po truputį jis pradeda leistis. Tie, kurie jau buvo labai jautrūs ir pažeidžiami, greičiausiai susirgo, dabar virusas ieško kitų žmonių. Aišku, labai skaudu, kai numiršta vienas ar du žmonės, šaltuoju periodu vėl gali tas skaičius pašokti mirčių skaičius per dieną iki kokių 10, tai vis tiek didelis mirčių skaičius.“
Pašnekovo teigimu, situacija dabar turėtų stabilizuotis, nors dėl to vėlgi niekas negali būti garantuotas, mat virusas nebūtinai mutuoja į švelnesnę pusę.
„Tam tikros dalies mokslininkų tikėjimas buvo, kad jis mutuos į švelnesnį, bet tas pats omikrono variantas BA.5 nėra švelnesnis nei BA.1 ir galbūt jis net piktesnis. Visokių diskusijų yra, koks jis bus, ar jis vėl pasieks savo piktumą iki delta atmainos lygmens – gal ne, norėtųsi tikėti, kad nepasieks. Vis tik mūsų atmintis apie virusą kaupiasi, nes su juo visi vienaip ar kitaip susidūrėme – arba pasiskiepijome, arba persirgome, arba ir pasiskiepijome, ir persirgome“, – pridūrė šeimos gydytojas.
Nesiūlo grįžti prie galimybių paso
Paklaustas, ar realu, kad artėjant rudeniui galėtų grįžti prieš metus buvę ribojimai, V. Kasiulevičius dabar į viską siūlė iš esmės žiūrėti lanksčiai ir protingai, kur įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu. Be kita ko, jis nesiūlė taikyti kažko panašaus į galimybių pasą.
„Nuosekliai buvau galimybių paso priešininkas, nes, manau, kad galimybių pasas žmones suskirsto, segreguoja ir tai nėra geras sprendimas. Aišku, jis ne Lietuvoje sugalvotas ir net ne medikų Vakaruose – tiesiog ekonomistai, verslo žmonės manė, kad šitokiu būdu jie išlaisvina dalį verslo, nes pasiskiepiję gali dirbti.
Tai galiotų tokiu atveju, jei skiepai absoliučiai apsaugotų, bet skiepai saugo nuo sunkios ligos eigos. Yra skiepų kitoms ligoms, bet kovidui tai ne toks skiepas, tai infekcinė kvėpavimo takų liga, savo prigimtimi panaši į gripą, bet skiepas nesukuria 100 proc. apsaugos, kad nesusirgsi, ir paskiepytas gali sirgti. Ir tada atsiranda spaudimas iš tos visuomenės dalies, kurie nesiskiepija dėl vienų ar kitų priežasčių – vieni įsitikinę, kad tai totalus blogis, kiti bijo dėl savo sveikatos, rizikos jai, ir tai sukelia įtampas. Geriausia, kad valstybė negrįžtų prie tokio dalyko kaip galimybių pasas“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Entuziazmo profesorius nerodė ir kalbėdamas apie privalomo skiepijimo siūlymus. „Tai vėlgi buvo neteisinga idėja ir pasisakiau prieš tai. Šitai irgi sukelia daug įtampų visuomenėje, tai neišsprendžia problemų visuomenėje. Matome, kad šalys, kurios ėmėsi tokių kategoriškų sprendimų, vėliau atsitraukė“, – pastebėjo V. Kasiulevičius.
1111 naujų atvejų ir virš 40 m. vyro mirtis
Trečiadienį Lietuvoje – 1111 naujų koronaviruso atvejų. Mirė 2 žmonės, vienas kurių – vos virš 40 metų, pranešė Statistikos departamentas.
Atvirieji duomenys rodo, kad viena iš koronaviruso aukų – 40–49 m. amžiaus grupei priklausęs vyras. Anykščių rajono gyventojas pasiskiepijęs nebuvo.
Pirmą kartą per praėjusią parą užsikrėtė 845, antrą – 254, trečiąjį – 12 žmonių.
Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydoma 114 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų devyni – reanimacijoje.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 311,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 45,9 procento.
Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1 mln. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,9 proc. gyventojų.
