Budrusis profesorius Vytautas Landsbergis, kurį be ironijos laikau iškiliu politiku, kartais imasi nebūdingų funkcijų ir ima kelti keistas problemas.
Viena iš jų – „du klane gėrę portalai“, kurie išdrįso pranešti tai, kas nėra labai didelė paslaptis: kad rusai nemano Lietuvai esą skolingi už okupaciją ir savaip demagogiškai varto istoriją bei skaičiuoja žalą atvirkščiai.
Neparašius apie tai, tų skaičiavimų ir pozicijos nebūtų? Kažin, bet gal geriau apie tai nežinoti? Bet man įdomiau kitkas. Kodėl Europos parlamentarui tokie pavojingi ir verti nedelsiamo viešo užkardymo atrodo „dviejų girtų portalų“ straipsniai, bet nei kiek nejaudina kai kurie šalies vadovų pareiškimai. Ar profesoriaus nuomonė šimtu procentų sutampa su šalies vadovės pareikšta parama Aleksandrui Lukašenkai ir pozicija dėl mūsų „išvadavimo iš Amerikos įkaitų statuso“? Ar jam patinka, kad jo partijos nepakeičiamo statytinio Viliaus Navicko savivaldybėje penktadienį vyko konferencija, kur pranešimus apie Lietuvos reikalus skaitė iškilusis Valerijus Ivanovas? Tokie renginiai šiemet, įvairiose vietose, vyksta nuolat, portalai drįsta apie juos pranešti. Kur budri profesoriaus akis ir aštri plunksna prašampa, kai niekas – jokia valdžios šaka nesureaguoja į kaimyninės šalies diplomatų darbelius? Gal užuot skaičiavus, kiek „išgeria“ portalai, atsisukite į šalies oficialiąją politiką ir Rusijos sulaikymo strategijos rašytojų partiją. Pastarajai kovoti su išsigalvotais priešais yra lengviau, nei su tikromis problemomis. Nejaugi profesoriui V. Landsbergiui irgi?
