„Tai dar kartą parodo, kaip svarbu daryti pilno genomo tyrimus, nes šiuo atveju tikrai nepakanka atlikti vien tik PGR analizę, kuri gali rodyti tam tikrą įtarimą. Bet norint patvirtinti tas mutacijas, reikia atlikti pilno genomo tyrimus.
Tai turi būti daroma tikrai valstybės mastu, organizuotai. Tai, kad dabar ištirta Kauno apskrities mėginiai – ta nereiškia, kad tokios viruso atmainos nėra paplitusios kitose regionuose. Iki šiol viruso genomų tyrimas buvo atliekamas tik mokslininkų iniciatyva. Mes seniai kalbame apie būtinybę strategiškai ir nuolat atlikti viruso genomo tyrimus.
Nenorėčiau katastrofiškos žinutės transliuoti. Virusas nuolat kinta labai intensyviai. Dėl tokio didelio paplitimo tos mutacijos nuolat atsiranda. Dabar – vienokie variantai, o po mėnesio gali būti kitokie variantai. Mes tiesiog turime žinote, kad tas procesas natūraliai vyksta“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje kalbėjo profesorė A. Žvirblienė.
Pasak profesorės, dabar įvyko mutacijos, kai virusai atkeliavo iš JK, taip pat girdėjome ir iš Pietų Afrikos Respublikos, kai atkeliavo į Europą.
„Tai yra visiškai natūralus procesas – virusas tiesiog evoliucionuoja ir mes dabar jį tarsi vejamės.
Kol kas atrodo, kad iš tikrųjų virulentiškumas arba kenksmingumas to viruso nėra ypatingai pakitęs, bet dar yra laukiama mokslinių duomenų.
Tiek apie padidintą perdavimo riziką – vis dėlto dar nėra taip jau visiškai aišku, kad tas virusas yra lengviau perduodamas, bet yra tokia prielaida keliama“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Anot mokslininkės, kalbant apie vakcinas – labai sunku komunikuoti visuomenei.
„Netgi pats „Biontech“ vadovas viešai transliavo žinutę, kad mes negalime 100 proc. garantuoti, kad vakcina bus tokia pat efektyvi.
Per 6 savaites įmanoma sukurti naują vakciną ir tai tikrai yra tiesa. Naujosios RNR technologijos leidžia greitai susintetinti tą RNR molekulę šiek tiek kitokią.
Klausimas, ar registruojančios kompanijos pripažintų tą pačią registracijos procedūrą, ar vėl ją reikėtų atlikti iš naujo“, – svarstė profesorė A. Žvirblienė.
Santaros klinikose tiriami 7 atvejai, kur galima nauja viruso atmaina
Seimo komitete pirmadienį aptarta situacija dėl naujos COVID-19 viruso atmainos. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius sakė, kad nustatė 7 atvejus, kur galima būtų įtarti naująją viruso atmainą ir atliekami išsamesni tyrimai.
Santaros klinikų direktorius F. Jankevičius pabrėžė, kad naujosios viruso atmainos užkrečiamumas yra didesnis. Jis teigė, kad Lietuvai būtų didelė našta, jei šis virusas išplistų, nes ir dabar situacija gydymo įstaigose yra labai sudėtinga.
„Ką žinome iš literatūros, kad užkrečiamumas šia atmaina ir mutuotu virusu yra didesnis. Bet, ar pakinta ligos eiga, ar ji tampa labiau agresyvi, ar atspari vakcinai – tokių duomenų kol kas neturime.
Galime tikėtis, jei ta atmaina paplistų plačiau, tada tai lemtų didesnį užkrečiamųjų atvejų skaičių ir žinoma, gali ženkliai padidėti hospitalizacijos skaičius. Kas būtų labai didelė našta, kurią sunkiai pakeliame dabar“, – teigė F. Jankevičius.
Pasak jo, Santaros klinikos stebi atliekamus koronaviruso tyrimus, atkreipia dėmesį į asmenis, kurie atvyko iš Jungtinės Karalystės, dirba tolimųjų reisų vairuotojais ir kitus, ar negali būti viruso mutacijų.
„Tokiu atveju reikia atlikti visą viruso genomo sekoskaitą. Santaros klinikose indentifikavome 7 atvejus tokius, kur galima būti įtarti ir mes dabar atliekame sekoskaitą, kol kas galutinių tyrimų neturime. Jei pasitvirtins mutacija, ta sužinosime šiandien arba rytoj, tada ieškosime kontaktų, bandysime užkirsti kelią šios naujos mutacijos plitimui“, – teigė F. Jankevičius.
Kauno klinikos viruso atmainos kol kas neaptiko
Kauno klinikų direktorius Renaldas Jurkevičius komiteto posėdyje kalbėjo, kad Kaune ištyrė 60 įtartinų atvejų,
„Šiai dienai ištirta virš 60 virusų genomų {...} Kokie rezultatai? Rezultatai kol kas yra geri. Nepavyko rasti B.1.1.7 linijos viruso, kuris yra dabar minimas, kaip turintis tą mutaciją spyglio“, – teigė R. Jurkevičius.
„Tai dar nereiškia, kad Lietuvoje neturime tos naujos linijos viruso. Bet šiek tiek leidžia ramiau gyventi, kad šis virusas Lietuvoje nėra kol kas išplitęs“, – pridūrė R. Jurkevičius.
Pasak Kauno klinikų vadovo, viruso mutacijos išplitimas Lietuvoje reikštų tai, kad visuomenės imunitetui neužtektų galbūt 70 proc. populiacijos vakcinacijos, o reikėtų gal 75 proc. ar dar daugiau.
„Kuo vėliau ta naujoji linija pasieks Lietuvą, tol laiko rezervą turėsime ilgesnį. Aišku, kad mums ligoninėms labai svarbu, nes ir dabar ligoninės yra perpildytos, jei tas plitimas būtų – tai mums visiems būtų dar sunkiau“, – sakė R. Jurkevičius.
Mokslininkas: „Tikimybė, kad jo nėra pas mus – turbūt yra pakankamai maža“
VU MF Biomedicinos mokslų instituto, Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės katedros docentas Tomas Kačergius komiteto posėdyje kalbėjo
„Jie ypatingi tuo, kad jie turi daugines mutacijas ir tos mutacijos yra lokalizuotos tame S baltyme, kuris formuoja viruso spyglius. Dėl to ir buvo sureaguota taip labai stipriai į šią visa situaciją.
Naujasis variantas pasižymi tuo, kad jis stipriau prisijungia prie ląstelių receptorių, vdinasi jo i nfektyvumas yra didesnis. Laimei, kaip rodo tyrimai, kad jis nepasunkina ligos eigos“, – teigė mokslininkas.
Koks yra tikrasis išplitimo mastas Lietuvoje?
„Mes tų atsakymų greičiausiai neturime. Tam reikalingos tam tikros stebėjimo sistemos. Sekoskaitos tyrimai, kurie apimtų didesnę visuomenės dalį.
Aš galvoju, kad šis variantas galbūt yra pas mus Lietuvoje, atsižvelgiantį tai, kokie yra emigracijos srautai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Daug žmonių dirba, daug važiuoja tai pirmyn, tai atgal.
Tikimybė, kad jo nėra pas mus – turbūt yra pakankamai maža. Tam reikalingi didesnio masto sekoskaitos tyrimai, kurie parodytų realią situaciją“, – teigė T. Kačergius.
Pasak mokslininko, ar vakcina bus efektyvi kalbant apie naujuosius mutavusio viruso variantus, reikia atlikti dar tyrimus.
„Jie yra planuojami ir jie tikrai bus atlikti. Todėl dabar spėlioti, ar vakcina veikia, ar neveikia, ir gąsdinti visuomenę, manau, kad tuo neturėtume užsiimti“, – pridūrė T. Kačergius.
