„Priėmimui įpusėjus daugiau nei pusė profesiniam mokymui numatytų vietų jau galėtų būti užpildyta. Sėkmingai startuoja ir šių metų profesinio mokymo naujovė – galimybė profesijos mokytis gimnazistams, mokslus derinant dviejose mokyklose: bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Tarp besirenkančių profesinį mokymą populiariausios inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, sveikatos priežiūros, architektūros ir statybos sritys.
Darbo paieškos portalo „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė tv3.lt teigė, kad šiuo metu ieškoma suvirintojų, metalo apdirbėjų, staklių operatorių, autošaltkalvių, įvairių profilių statybininkų (įvairūs montuotojai, šaldymo-vėdinimo specialistai ir pan.), siuvėjų, sukirpėjų, virėjų.
„Jeigu kalbame apie darbuotojus iš statybų, pramonės sektoriaus, nemažai jų išvyksta dirbti ir netgi dažnai gyventi į užsienį. Tai paprastai Skandinavijos šalys, Vokietija, Olandija. Dažniausia priežastis – galimybės užsidirbti daugiau. Siuvėjų, sukirpėjų bei virėjų trūkumas dėl dažnos šiose pareigose dirbančių darbuotojų rotacijos. Darbas nėra lengvas, ypač siuvėjų, atlyginimai nėra labai dideli“, – teigė R. Tatarėlytė.
Uždirba daugiau nei su aukštuoju išsilavinimu
Pasak rinkodaros vadovės, tam tikri darbuotojai, baigę profesines mokyklas ir turintys paklausią specialybę, gali tikrai uždirbti daugiau nei specialistas su aukštuoju išsilavinimu.
Pavyzdžiui, suvirintojų ar statybos sektoriaus darbuotojų alga ne retai viršija 1000 eurų, kai nemaža dalis biuro darbuotojų uždirba po 800-900 eurų.
„Suvirintojų atlyginimai Lietuvoje apie 1500 eurų į rankas, jeigu darbas užsienyje, siūlomi ir 2500 eurų ar daugiau. Paprastai akcentuojamos geros darbo sąlygos, taip pat apmokymai ar papildomi technologiniai kursai.
Statybos sektoriuje atlyginimai nuo 1000 eurų į rankas ir daugiau. Priklauso nuo profilio ir miesto. Papildomai siūlomi mokymai, kursai, saugios darbo sąlygos, darbas pastoviu grafiku, laisvi savaitgaliai. Jeigu tai darbas užsienyje, algos nuo 2000 eurų, siūlomas transportas į darbą, o kartais ir apgyvendinimas.
Virėjų atlyginimai vidutiniškai apie 600-900 eurų į rankas. Jeigu tai aukštesnė kvalifikacijos virtuvės šefas, atlyginimai nuo 1000 eurų.
Siuvėjų atlyginimai vidutiniškai 600-800 eurų (prieš mokesčius), aišku pasitaiko, kad siūlo ir 1000 eurų atlyginimą. Esminė motyvacija yra atlyginimas, tačiau kaip papildoma motyvacija minimos patrauklios darbo valandos (tarkime nuo 8 iki 17 val.), laisvi savaitgaliai ar nauja technika“, – teigė R. Tatarėlytė.
Pasak rinkodaros vadovės, Lietuvoje yra susiformavusi kultūra, jog po mokyklos yra „būtina“ stoti į universitetą: „Vakarų valstybėse yra labiau įprasta praktika, jog nemaža dalis jaunuolių iš pradžių įgauna amatą, ar profesiją, o vėliau, jeigu yra poreikis, gilina turimas žinias ir aukštesnėse įstaigose.“
Naujovė: mokslus galima derinti dviejose mokyklose
Priėmime į profesinio mokymo įstaigas šiemet gali dalyvauti ne tik norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, kaip buvo įprasta iki šiol, bet ir I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius. Šiuo metu sulaukta 276 tokių paraiškų, šis skaičius beveik patrigubėjo nuo birželio vidurio, kai jų buvo 97.
Modulinės – iš atskirų modulių sudarytos – profesinio mokymo programos leidžia mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir imant atskirus modulius, pasirinkus priimtiniausią mokymosi būdą ir tempą.
Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokysis kiek kitaip negu profesinių mokyklų auklėtiniai. Jie galės rinktis dalį programos, t. y., vieną atskirą modulį, ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną modulį profesinėje mokykloje gimnazistas galės turėti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymasis truktų nuo vienerių iki dvejų metų.
Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga susidarys individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius. Abi mokyklos bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį.
Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpės mokymosi laikas.
Iš viso per 2020 metus į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20 610 naujų mokinių. Atsižvelgiant į išaugusį specialistų poreikį šiemet daugiau vietų šiemet skiriama inžinerinei pramonei, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui, taip pat vairuotojų rengimui.
Daugiausia vietų 2020 m. atiteks apdirbamajai gamybai – 4 935, didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui – 3 540, transportui ir saugojimui – 2 790, statybai – 2 025, sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui – 1 110.
2019 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta per 19,4 tūkst. mokinių, tai yra 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei 2018 m. Daugiausiai vietų teko inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos sritims.
Atliko tyrimą: kas svarbiausia dvyliktokams?
Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti moksleivių ir jų tėvų požiūrį į tolimesnį mokymąsi.
Išsiaiškinta, kad įgyti patinkančią ir širdžiai mielą specialybę daugumai dvyliktokų yra svarbiau, negu rinktis studijas, ateityje užtikrinsiančias materialinę gerovę. Materialinės gerovės aspektas svarbesnis tik vienam iš penkių dvyliktokų. Tuo metu specialybės patrauklumui didesnę svarbą teikia 67 proc. abiturientų. Panašias nuostatas savo atžalų atžvilgiu puoselėja ir tėvai – dviem trečdaliams jų svarbiau, kad vaikas rinktųsi patinkančias studijas.
Paklausti apie būsimos karjeros, baigus studijas, planus, moksleiviai laikosi tos pačios nuomonės – dirbti patinkantį darbą 57 proc. dvyliktokų yra svarbiau negu geriau apmokamą. Priešingos pozicijos laikosi ketvirtadalis dvyliktokų ir tik vienas iš penkių tėvų.
Pasak tyrimą, atlikusio STRATA analitiko Gintauto Jakšto, tokios nuostatos yra vertintinos teigiamai.
„Sėkmė profesiniame gyvenime priklauso nuo daugelio aspektų, ir studijų pasirinkimas – tik vienas iš jų. Turime aibę pavyzdžių, kai prestižinėmis laikytų studijų absolventams įsitvirtinti darbo rinkoje sudėtinga – užtrunka darbo paieškos, dirbama už minimalų atlygį. Kita vertus, matome ir geruosius pavyzdžius tų, kurie pasirinko populiarumo paraštėse atsidūrusias studijas, tačiau jų motyvacija, noras nuolat tobulėti ir sunkiai dirbti leido pasiekti karjeros aukštumų. Todėl labai svarbu nuoširdžiai mėgti sritį, su kuria planuojama sieti ateitį“, – pranešime cituojamas G. Jakštas.
Atkreipė dėmesį į rizikas
STRATA analitikas atkreipė dėmesį ir į rizikas, susijusias su studijų pasirinkimo procesu.
„Aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti studentus, visada pabrėš absolventų sėkmės atvejus, tikins apie perspektyvią ateitį po studijų. Kadangi daugelis stojančiųjų nėra sau atsakę, kuo norėtų būti, tad reklamoms ir stereotipams pasiduoda lengviau“, – nurodė G. Jakštas.
Norint šią riziką suvaldyti, analitiko teigimu, studijas besirenkantys abiturientai turėtų kritiškai įvertinti juos pasiekiančią informaciją, atidžiai nagrinėti statistiką – kokia dalis baigusiųjų studijas įsidarbina, kokia dalis jų dirba pagal kvalifikaciją, kiek uždirba po studijų baigimo.
Karjeros analitiko teigimu, padėti apsispręsti dėl būsimų studijų ir karjeros trajektorijos gali vienas klausimas. „Svarstantiems, kur stoti, moksleiviams rekomenduočiau savęs paklausti, ką jie norėtų veikti beveik kiekvieną dieną. Deja, atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas – dalis jo tebeieško ir po 10 darbo rinkoje praleistų metų. Visgi verta apie jį pradėti galvoti kuo anksčiau“, – nurodė STRATA analitikas.
Du trečdaliai dvyliktokų – neapsisprendę
Tyrimo duomenys rodo, kad būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji – dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje.
Pastebima, kad dažniau dėl būsimos profesijos yra apsisprendę moksleiviai, palankiau vertinantys profesinio orientavimo paslaugų kokybę. Visgi, kaip pastebi STRATA analitikas G. Jakštas, profesinio orientavimo sistema Lietuvoje praktiškai neveikia.
„Vieno moksleivio profesiniam orientavimui Lietuvoje skiriam 1,1 Eur per metus. Todėl nieko keisto, kad priimdami sprendimą dėl būsimų studijų jaunuoliai verčiau kliaunasi ne savo gabumų, pomėgių ir karjeros perspektyvų analize, o formuojamais lūkesčiais ir madomis“, – pranešime teigė G. Jakštas.
Analitiko teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia jau pradėjus studijuoti – susiduriama su gebėjimų ir motyvacijos baigti studijas stygiumi.
Šias problemas spręsti, pasak G. Jakšto, galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių atveriamomis karjeros galimybėmis.
