Poznanės Žmogaus teisių centro vadovas, prof. Romanas Wieruszewskis teigia, kad Lietuva pažeidžia įstatymus.
– Kas nustato tarptautines teisines normas, apibrėžiančias tautinių mažumų situaciją? – profesoriaus klausia portalas rp.pl
– Europos žmogaus teisių konvencija, kurią ratifikavo ir Lietuva, nustato bendras tendencijas, tačiau kiekvienai šaliai leidžiama pačiai tvarkyti šiuos klausimus. Taip pat yra Europos chartija, kurioje kalbama apie mažumų kalbas, gatvių pavadinimus ir t.t. Lietuva šios chartijos nėra ratifikavusi.
– Ar Lenkija laikosi šių nuostatų?
– Taip, Lenkija laikosi Europos dokumentuose numatytų nuostatų, todėl šalis gerai vertinama Europos Sąjungoje.
– O kaip Lietuva? Ar Lietuvos lenkai teisėtai sako, kad jie yra diskriminuojami?
– Be abejo. Lietuva nesilaiko tarptautinės teisės normų bei dvišalių susitarimų su Lenkija. Kiekviena tautinė mažuma turi teisę reikalauti, kad jos interesai nebūtų pažeidinėjami.
– Ar prezidentė Dalia Grybauskaitė turėjo teisę palyginti lietuvių situaciją Lenkijoje ir lenkų situaciją Lietuvoje?
– Prezidentė sakė, kad tautinių mažumų Lietuvoje ir Lenkijoje situacija turėtų būti analizuojama veidrodiniu principu. Galbūt tai logiška politiniu požiūriu, tačiau teisiniu požiūriu tai yra klaidinga praktika. Politikai turi vadovautis Europos konvencija.
– Ar Lietuva turėjo teisę pabloginti lenkų mažumos padėtį?
– Pagrindinė tendencija yra žmogaus teisės tarptautinėje erdvėje. Ką valstybė jau pasiekė, to neturėtų būti peržiūrima. Jei situacija buvo gera, nebūtina jos bloginti.
– Kodėl taip sudėtinga užtikrinti mažumų teises?
– Kiekvienoje šalyje situacija yra skirtinga. Blogai, kai bandoma visų šalių tendencijas sudėti į vieną vietą. Kiekvienoje šalyje reikėtų žiūrėti į konkrečią situaciją. Pavyzdžiui Lenkijoje tautinės mažumos sudaro nedidelę gyventojų dalį, todėl joms taikomi vieni principai. Ten, kur tautinės mažumos yra gausesnės, turėtų būti taikomi jau kiti principai. Diskusijų dėl tautinių mažumų nuolat kyla ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Vokietijoje didelė lenkų bendruomenė, tačiau šioje šalyje lenkai nelaikomi tautine mažuma.
– Vokietijoje lenkai turi būti traktuojama kaip mažuma?
– Vokietijoje lenkai neturi būti diskriminuojami, tačiau nereikia persistengti, reikalaujant mažumos teisių. Tuo labiau, kad ir Lenkijoje vis daugėja įvairių bendruomenių (Vietnamo piliečių jau yra 30 000). Todėl teisių suteikimas turi būti apgalvotas.
– Kaip pagerinti mažumų teises?
– Mažumų teises galima pagerinti akcentuojant problematiką Europos Sąjungoje, laikantis tarptautinių konvencijų ir viešinant informaciją.
Prezidentė pasirašė mažumų kritikuotą įstatymą
V. Tomaševskis: tendencijos dėl lenkų mažumos prastėja
D. Kuolys apie tautines mažumas ir lenkų situaciją Lietuvoje
