Rinkimai baigėsi, politikai, kaip viščiukai, suskaičiuoti, tik į žmonių namus vilties ir ramybės tai neatnešė. Žmonės vėl pasijuto pažeminti net ir daugelio gerbiamos Prezidentės. Kaimo žmonės tebelaukia, kada didieji politikai pagaliau atsigręš į mažųjų gyvenimus.
Į ateitį – su grėbliu
Šiaulių rajonas, Bubiai. Nuo skelbimų stendo prie parduotuvės jau nuplėšyti rinkimų plakatai. Lietus ir vėjas skalbia senus skelbimus apie viščiukus, bulves, obuolių, miško supirkimą.
Senojo grafų Zubovų parko medžių lapus grėbia penkios viešųjų darbų gavusios moterys. Nė viena jų nebalsavo praėjusiuose Seimo rinkimuose. Nustembame, kodėl? Daugeliui jų iki kelio, kuriuo važiuoja autobusai, – po kelis kilometrus.
„Rinkimais visai nesidomim, pavargom nuo tokio sunkaus gyvenimo. Jeigu nors kiek rūpėtų žmogus, o ne partijų peštynės ir pinigai, eitume balsuoti“, – nesustodamos grėbti lapų viena per kitą sako moterys. Vienintelis jų džiaugsmas pastarosiomis dienomis, kad gavo dirbti viešųjų darbų. Yra darbo, bus ir alga. Nors tik minimumas, bet ir tai daugeliui tolygu išsigelbėjimui.
„Kokia čia ateitis – su grėbliu rankose? Darbų nerandu jau metai, nors turiu neuniversitetinį buhalterės išsilavinimą. Reikalauja patirties, o iš kur aš jos imsiu, jeigu niekas be patirties nepriima?“, – karčiai taria dvidešimt septynerių metų Laima Šidlauskaitė, auginanti trijų metukų dukrelę.
Jauna moteris prisipažįsta pati labai prašiusi viešųjų darbų. Pabodo sėdėti namie, gyventi iš pašalpų. „Griebiausi nors už grėblio. Su grėbliu mosikuoti ne gėda, gėda per langą lipti vogti“, – nelinksmai juokauja moteris.
Kad atsisuktų į žmones
Laima turi tik vieną prašymą naujai išrinktai šalies valdžiai – kad ši pagaliau atsigręžtų į vaikus auginančias mamas. Dabar valdžia paikina tik „pijokus“. Jiems – pašalpos ne vaikų priežiūrai, o „uliavojimui prie bambalio“.
Laima tik numoja ranka, kai išgirsta klausimą, ar tikinti, kad minimali alga naujai valdžiai pamojus burtų lazdele šoks iki 1509 litų.
„Kiek visko žadėjo, bet viskas yra tik akių dūmimas. Kiek žadėjo pagelbėti tvarkingoms šeimoms auginti vaikus? O kas iš tiesų realiai pasikeitė? Vienas kandidatas prieš rinkimus net kelis kartus lankėsi mūsų namuose. Kalbi jam apie problemas, o jis laikraščių, giriančių jį, pasiūlė. Nauda tik tokia, kad pečiui prakurų turėjom. Kol valdžia žiūrės tik savęs, o neatsigręš į žmones, tol Lietuva risis tik žemyn“, – sako Laima.
Prezidentės autoritetas krito akyse
Kurtuvėnai. Dirbanti pensininkė Vida Petruitienė su sūnumi Robertu, Kurtuvėnų regioninio parko sodininku, rinkimuose sako balsavę už valdžios permainas.
„Pensiją nukirpo, atlyginimus nukirpo, o kainos tik kilo“, – priekaištauja dabartinei valdžiai.
Po rinkimų labiausiai nustebino rietynės, atviras žmonių pasirinkimo niekinimas ir postų dalybos.
„O mūsų Prezidentė krito akyse akimirksniu, viešai paniekinusi žmonių pasirinkimą. Nors kaimo žmogus ne politikas, bet juk mes suprantame, kad visas tas triukšmas kilo, nes ne tuos, kurių norėjo turtingieji, žmonės išrinko.
Negalėjo Prezidentė taip sakyti, kad nepatinka būtent viena partija. Visa tauta, o ne Prezidentė renka valdžią. Žiūrėkit, pagaliau, ko žmonės nori, o ne ko Grybauskaitė su Kubiliumi“, – aiškina Vida ir Robertas.
Valdžia nauja – skandalai seni
„Manėme, kad po rinkimų naujai išrinkta valdžia ramiai pradės dirbti. Kur tau! Skandalai po skandalų! Nervina tai žmones. Lyg Lietuva būtų ne visų žmonių, o turtingųjų“, – stebėjosi Vida.
Petruičiams keista, kad tiek daug balsų laimėjo partija, įtariama baudžiamojoje byloje.
„Bet reikėjo į rinkimus jos neleisti, o ne dabar taršyti žmonių pasirinkimą“, – svarstė Petruičiai. Žmonės sako neturį tikros informacijos nė apie vieną partiją. Girdi tik jų pasigyrimus.
„Viena yra matyti per televizorių gražiai čiulbant, o visai kas kita – tikrieji politikų siekiai“, – sakė Vida. Ji tikino ne iš vieno kaimyno girdėjusi, kad ir Kurtuvėnuose buvo perkami rinkėjų balsai. „Žmonėms burnų neužriši“, – sakė moteris.
Robertas prisiminė kuriozą Kurtuvėnuose – žmonės už vieną kandidatą specialiai nebalsavę, nes labai nenorėjo, kad jis paliktų Kurtuvėnus.
„Tas žmogus Kurtuvėnus ir sutvarkė, ir išgarsino. Blogai būtų buvę, jei jį būtų išrinkę į Seimą. Kurtuvėnams patiems reikia sumanaus ir sąžiningo žmogaus. Todėl žmonės, nors juo ir labai pasitiki, nebalsavo už jį“, – pasakojo Robertas.
Pavargo ištiesta kultūros ranka
Kelmės rajonas, Šaukėnai.
„Prie bet kurios valdžios dirbti ir valgyti reikia. Tai svarbiausia. Ir pats šviesiausias žmogus turi savo dėmių. Taip yra ir su kultūros šviesuoliais, ir su politikais“, – vedasi į unikalų Šaukėnų kraštotyros muziejų jo įkūrėja mokytoja, kraštotyrininkė ir muziejininkė Elena Burdulienė.
E. Burdulienė labiausiai norėtų iš naujosios valdžios, kad nebebūtų skurdinama kultūra.
„Pavargo kultūra amžinai vaikščioti su ištiesta ranka ir prašyti, lyg būtum koks vargšas, o ne dirbantis šalies istorijai ir kultūrai nuo aušros iki sutemų. Nuvargino kultūros žmonesamžina ubagystės kupra. Prašai, prašai... Norėtųsi, kad jeigu jau ką darai, būtum palaikomas. Norisi įamžinti kultūros palikimą, tai, kas žmonių sukurta“, – sako žinoma kraštotyrininkė.
Kam užauginti ragai?
Kelmės rajonas, Kalniškių kaimas. Aldas Petrulaitis tik ką pašėrė aštuonias savo ūkio karves. Kieme du traktoriai, namai pilni.
„Man nebuvo blogai, nėra blogai ir nebus blogai. Labiausiai nemėgstu skųstis ir nemėgstu besiskundžiančių. Nei smerkiu, nei užjaučiu tų, kurie iš pašalpų gyvena. Jeigu žmogui užtenka tik tiek, tegul gyvena. Jeigu neužtektų, kažką galvotų“, – dėsto keturiasdešimt trejų metų vyras.
Save smulkiuoju ūkininku laikantis vyras sako, kad Lietuvos žemės ūkis orientuojasi tik į stambiuosius ūkininkus.
„Stambiesiems ūkininkams per daug užauginti ragai. Jeigu valdo apie tūkstantį hektarų žemės, gali nieko net neauginti, visa žemės gali būti pūdymu, o jis vis tiek gaus europinių išmokų apie ketvirtį milijono litų. Smulkiuosius ūkininkus Lietuva turėtų labiau palaikyti, kad jų kuo daugiau būtų, vien jau dėl to, kad šeima neina ištiesta ranka. Susikuria sau ir savo šeimai darbo vietas ir pajamas. Gal naujoji valdžia atsigręš į smulkiuosius?“, – viliasi vyras.
Kas protu nesuvokiama
„Po to, kai Prezidentė paniekino rinkėjų valią ir dėl kai kurių kitų jos žingsnių, labai ja nusivyliau, nors esu konservatoriškų pažiūrų. Man Prezidentės karūna nukrito ir net labai žemai. Jeigu dabar būtų prezidento rinkimai ir būtų iš ko rinktis, po tokio akibrokšto aš už Dalią Grybauskaitę nebebalsuočiau“, – atvirai sakė A. Petrulaitis.
Nesuvokiamos vyrui pasirodė ir kitos rinkimų peripetijos – buvęs ketinimas teisiamai Darbo partijai atiduoti Vidaus reikalų ministeriją.
„Tai jau būtų visiškai protu nesuvokiama: atiduoti valdyti tą ministeriją, kuri tirs partijos bylą, nors vos taip neatsitiko ir dar nežinia, kaip atsitiks“, – stebėjosi A. Petrulaitis.
Liežuvio specialistai
Kuršėnai. Jaukaus namelio miesto pakraštyje duris atvėręs vyras juokauja, kad yra Seimo narys, nes jo pavardė – Žilinskas.
„Rietynės, pinigai ir postų dalybos – štai kas yra tikrieji rinkimų rezultatai. Pagalvokit, žmonės nebeišrinko tų, kurie bet kokia kaina siekė toliau valdyti Lietuvą. Reikia išrinktuosius į miltus sumalti ir nusispjauti į žmonių pasirinkimą“, – aiškina pensininkas Algirdas Žilinskas.
Vyras nusivylęs šalies politikais, net retai bežiūri televiziją. „Tik pamatau, kad riejasi ir išjungiu. Nieko nebesitikiu iš naujosios valdžios, nuvylė ir Prezidentė“, – vardija rinkimų pasekmes ponas Algirdas.
Jam labai nepatiktų tai, kad Lietuvą valdytų įtariamieji baudžiamojoje byloje.
„Jeigu liaudžiai patiko, ką dabar padarysi. Darbo partijos lyderis – gero liežuvio specialistas. Gal todėl jis ir patinka žmonėms? Bet gal jūs geriau paklauskit mano kaimynės prezidentienės“, – lyg juokais, lyg rimtai sako ponas Algirdas.
Beldžiamės į kaimynės duris.
„Taip, aš Brazauskienė, tik ne Kristina, o Valentina“, – juokiasi kaimyno „prezidentiene“ pavadinta moteris.
Euforija praeina
Tremtinė V. Brazauskienė balsavo už socialdemokratus.
„Vien todėl, kad būtent socialdemokratų partija savo valdymo laikais pridėjo bent 200 litų prie pensijos už tremties metus. O visi kiti tik atėmė, tik mažino, tik skurdino“, – savo pasirinkimą motyvuoja Valentina.
Moteris tikina nieko gero nesitikinti iš naujai išrinktos valdžios, nes turi gyvenimiškos patirties.
V. Brazauskienė skaičiuoja: „Atėjo sovietai, išgrūdo į Sibirą, nors buvau vos dvejų metų vaikas. Grįžom į tėvynę, bet oriai gyventi neleido. Parduotuvėse laisvai galėjai gauti tik kanopų ir karvių lūpų, iš kurių žmonės virdavo šaltieną. Atgimimo euforija emociškai buvo didinga, bet kas iš to išėjo? Didžioji dalis žmonių nepradėjo gyventi geriau, turtingiau“.
Rita ŽADEIKYTĖ