Į ligoninę patekusio žmogaus būklė apstulbino net visokių vaizdų mačiusius medikus. Jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Šiurpiausia tai, kad apleistas ligonis buvo slaugomas ir laikomas valstybės brangiai apmokamos paslaugos gavėju.
Į ligoninę atvežto ligonio būklė pribloškė medikus. Nors vyrą formaliai globojo ne vienas socialinis darbuotojas, aklas nevaikštantis žmogus į gydytojų rankas pateko pavėluotai.
Pūdyti žmogų
Sunku rasti žodžių, kuriais būtų galima etiškai apbūdinti tai, ką matė ligoninės personalas, apžiūrėjęs Greitosios medicinos pagalbos skyriaus ekipažo atvežtą 68 metų vyrą.
Praėjusią savaitę, trečiadienį, į Biržų ligoninę iš Medeikių atgabento Alfredo A. būklė pribloškė ir visko regėjusius medikus.
„Seniai neteko matyti taip apleisto žmogaus... Tokius pinigus už slaugą gauti ir pūdyti gyvą... Jei būtų vasara, tai iš žaizdų gal būtų ropojusios kirmėlės... Kam reikalingos įstaigos, kuriose nėra kontrolės? Nejaugi niekas iš lankomąją priežiūrą atliekančių darbuotojų nematė, kad žmogus kankinasi?" - delsimo kviesti pagalbą niekaip negalėjo suprasti poliklinikos greitosios pagalbos, ligoninės Priėmimo ir Vidaus ligų skyrių personalas. Darbuotojai ligonio būklės konkrečiai nekomentavo, tačiau negalėjo neigti to, kas buvo akivaizdu.
Ligoninės vadovai tik gūžčiojo pečiais, paklausti, kaip tai galėjo nutikti.
Visiškai aklo, sulysusio ir nusilpusio vyro kūne buvo atsivėrusios skausmingos pragulos. Žaizdotas kojas buvo begalima tik amputuoti. Vos tik prie jo prisilietus ligonis klykė iš skausmo.
„Gal jam tų kojinių nuo žaizdotų kojų jau seniai niekas nebuvo numovęs?" - svarstė medikai.
Apie minėto ligonio situaciją „Šiaurės rytams" ketvirtadienio rytą pranešta ne vienu telefono skambučiu.
„Nejaugi nutylėsite? Kaip galima kankinti žmogų gaunant pinigus už jo priežiūrą?" - priekaištavo korespondentų nesulaukiantys vieno ligonio lankytojai.
Ligoninėje „Šiaurės rytai" lankėsi ketvirtadienį po pietų. Medikai tvirtino, kad liga „užleista".
Penktadienį vyras buvo perkeltas į Chirurgijos skyrių ir išvežtas į operacinę. Iš pradžių buvo atlikta vienos kojos dalinė amputacija. Po operacijos ligonis paguldytas į Reanimacijos skyrių.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį ligonis mirė.
Apie globotinio Alfredo mirtį korespondentei pirmieji pasakė žmonės, sekmadienio popietę jai lankantis Medeikiuose. Medeikiečiai parodė ir kelią į Birutės Vasilienės namus, kuriuose dvejus metus buvo laikomas sunkus ligonis.
Slaugytoja turi silpnybę alkoholiui?
„Eikit pas Birutę, bet ji tikriausiai jūsų neįsileis. Kai ji geria, tai niekam durų neatidaro. O šiandien tai tikrai neblaivi - matėm. Sakė, kad jos globotinis Alpukas šįryt mirė - jai seniūnijos darbuotoja pranešė", - paaiškino kaimo žmogus.
Viena moteris pasakojo, kad globotinis jau seniai buvo kamuojamas skausmų - Alfredo klyksmas esą sklidęs iš namo antrojo aukšto. Kad jis nebūtų girdimas, esą visu garsu būdavo leidžiamas radijas. O šeimininkė draugaudavusi su alkoholiu. Sako, stiklelį kilnojusi viena arba pas drauges. Tas polinkis ypač sustiprėjęs, kai praėjusių metų lapkritį padaugėjo pinigų - pirmąją neįgalumo grupę turėjusiam Alfredui medikų komisija skyrė slaugą.
„Tai senatvės pensija, išmoka už slaugą, atlyginimas iš Socialinių paslaugų centro - gal du tūkstančiai litų susidaro. Tai kaip nepaūši?" - svarstė medeikiškė.
Tylėjo ar nematė?
Kad sunkų ligonį slauganti moteriškė turi polinkį išgerti, žinojo daugelis. To neneigia ir Parovėjos seniūnijos socialinio darbo organizatorė Rasa Gudeikienė. Tačiau, anot specialistės, anksčiau Alfredą jo namuose globojusi B. Vasilienė buvusi stropi - vyrą kasdien lankydavusi, ugnį kurdavusi, valgį virdavusi. O ir globotinis, be silpnybės alkoholiui, pasižymėjęs nelengvu charakteriu - ir pykdavęs, ir pagalbininkę koneveikdavęs, ir medikų prisileisti nenorėdavęs.
Kadangi globotinio namelis vos laikėsi, jame nebuvo elektros, B. Vasilienė globotinį apgyvendino savo namuose. Netekusi vyro moteris gyveno viena, jos suaugę vaikai įsikūrę užsienyje.
Ligonis B. Vasilienės namuose gyveno dvejus metus. Globėja buvo įdarbinta Socialinių paslaugų centre.
Prieš Kalėdas lankydama sunkius ligonius R. Gudeikienė buvo ir pas Alfredą, kurį rado jau itin pasiligojusį. Iš globėjos išgirdo, kad žmogus labai silpsta.
Apie žmogų, iš skausmo rėkiantį, informacija nepasiekė nei seniūnijos, nei Socialinių paslaugų centro. Gydytojų pagalbos nekvietė nei šio centro darbuotoja B. Vasilienė, nei ligonį lankyti turinti mobili komanda.
Vieni sako, kad globėja tos komandos esą net neįsileisdavusi. Tačiau B. Vasylienė tvirtina, kad tai netiesa. Beje, netiesa ji vadina ir kalbas apie savo pomėgį alkoholiui.
„Šiaurės rytų" kalbinta moteris tikino gėrusi tik sutikdama Naujuosius metus, o jos namų durys visada esančios atviros. Įleisti lankytojų į namus ji negalėjusi nebent tik tuomet, kai buvo pas draugę arba dėl garsiai leidžiamo radijo negirdėjo beldimo...
Mobili komanda, anot moteriškės, buvusi po Naujųjų metų. Felčerė apžiūrėjusi ligonį, kraujospūdį matavusi ir nieko bloga dėl jo būklės esą neįtarusi...
Kaip ten buvo ar nebuvo, sunku pasakyti. Juolab kad ir Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Šaknienė daugiau pasakyti nieko negali. Jos įsitikinimu, „viskas įvyko labai žaibiškai". Tokia esanti ligos eiga.
Žaibiškai ketvirtadienį iš darbo buvo atleista ir B. Vasilienė. Kodėl taip įvyko, jeigu dėl apleisto globotinio kaltų nėra?
„Todėl, kad išnyko paslaugos poreikis", - atleidimo iš darbo priežastį penktadienį įvardijo direktorė A. Šaknienė, kalbėjusi apie tuo metu dar gyvą, tačiau į ligoninę patekusį globotinį. Sekmadienį su šiuo pasauliu atsisveikino, oficialiais terminais kalbant, ir paslaugos gavėjas.
Direktorė A.Šaknienė labai išgyveno, kad paviešinus šį įvykį nebūtų „uždarytas projektas".
Kaip ne sykį viešinta, Biržų rajono socialinių paslaugų centras su Socialinės apsaugos bei darbo ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra 2013 metų gegužės mėnesį pasirašė trišalę sutartį ir pradėjo įgyvendinti projektą „Integralios slaugos ir socialinės globos plėtra Biržų rajone". Iš Europos Sąjungos fondų įgyvendinamas projektas truks iki 2015 metų rugsėjo. Pasiteisinus jo naudai projektas gali būti tęsiamas savivaldybės lėšomis. Projekto esmė - slaugomus ligonius lanko ir pagalbą suteikia mobili specialistų komanda (slaugytojas, jo padėjėjas, o prireikus - kineziterapeutas). Naujais automobiliais važinėjančios komandos lanko ligonius mieste ir kaime.
Kaltę prisiima be kontrolės palikta iešmininkė
„Biškį čiut čiut ir aš pati kalta - biškį per ilgai uždelsiau ir pagalbos nešaukiau", - sekmadienį kalbėjo iš lovos pakilusi globėja. Kadaise pionierių vadove ir rusų kalbos mokytoja buvusi ir dar pensijos negaunanti moteris sako nesanti nei medikė, nei specialistė, kad suprastų, koks pavojus ištiko jos globotinį. O patarimų iš pagalbininkų nesulaukusi.
„Jūs pabūkit, pakalbėkit su manimi. Matau, kad jūs geras žmogus, o man sakė, kad ateis korespondentai ir mane piktai puls", - atvirai ir naiviai pasakoja buvusi globėja.
Pagalbos, nors ir pavėluotai, kreipėsi kaimo felčerė Danutė Jurgulienė. Pamačiusi, kad B. Vasilienė perka tvarsčius, ir išgirdusi, jog ligonį kamuoja pragulos, medikė nuskubėjo pas B. Vasilienės globotinį.
„Pamačiau, kad be gydytojų aš jau nebegaliu nieko padaryti, ir iškviečiau „greitąją", - sako felčerė.
Ligonis mirė gydymo įstaigoje, bandant gelbėti jo gyvybę.
„Paslaugos gavėjas" kankinosi slaugomas lankomosios priežiūros etatinės darbuotojos ir lankomas išreklamuotos mobilios socialinių paslaugų teikėjų komandos. Dėl šio fakto išvadas turi padaryti ligonį globojusios sistemos dalyviai.
Alfreda Gudienė
