Taip duodama išskirtinį interviu teigė daugiau nei prieš metus mįslingomis aplinkybėmis sūnaus Vaido Milinio netekusi Marija Milinienė.
Praėjusį antradienį Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėjos Justos Raciūtės nuomone, jei pedofilija Drąsiaus Kedžio aršiai kaltintas Andrius Ūsas gali būti teisiamas po mirties, tai lygiai taip pat gali būti teisiamas ir D. Kedys, įtariamas didžiulio atgarsio sulaukusia dviguba žmogžudyste, įvykdyta 2009-ųjų spalio 5 dieną.
Pernai lapkritį netikėtai prieš televizijos kamerą prabilęs slaptas policijos bendradarbis Mindaugas Žalimas pareiškė, kad planuojant minėtas žudynes D. Kedžiui talkino jo draugas Raimundas Ivanauskas.
M. Žalimo žodžiais, apie kraupų planą žinojo ir garliaviškio sesuo Kauno teisėja Neringa Venckienė.
Vasario pabaigoje po daugiau nei tris mėnesius trukusio kalinimo į laisvę išleistas R. Ivanauskas. Jo išlaisvinimo motyvas – smarkiai pašlijusi sveikata.
Vis garsiau kalbama, kad šiemet prieš teismą stos šio garsaus ir įvairiausiomis versijomis apipinto nusikaltimo sumanytojai ir vykdytojai. Atkakliai sūnaus žūties paslaptį siekianti atskleisti M. Milinienė šiuo metu teisybės ieško aktyviai bendradarbiaudama ne su teisėsaugos pareigūnais, o privačiais sekliais.
– Jums teko išgyventi sūnaus netektį, žinią, kad tarp D. Kedžio aukų turėjo būti ir jūsų sutuoktinis A. Milinis. Maža to, ir D. Kedžio pasekėjų viešai skleidžiamą šmeižtą, esą atstovaujate įtakingų pedofilų klanui. Kaip klostosi dabartis jūsų šeimos gyvenimas? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi M. Milinienės.
– Du kartus kreipiausi į generalinį prokurorą, kad skirtų apsaugą man ir šeimos nariams. Kadangi esu susipažinusi su visa ideologija, turiu rimtą pagrindą nerimauti. Be to, esame fiziškai sekami ir prieš mūsų šeimą intensyviai vykdomas psichologinis smurtas.
Viskas prasidėjo nekaltai nuo tų nelemtų laidotuvių krepšelių, kurie prie mūsų namų atsirado dar 2010 metų liepos 17-ąją. Tada jų rimtai neįvertinome. Šiandien žinau, kad tai buvo rimtas grasinimas. Visą 2010 metų rudenį mūsų šeima buvo sekama.
Po kurio laiko, tų pačių metų gruodžio 3 dieną, paslaptingai dingo Vaidas.
– Galbūt teisėsaugininkai nustatė, kas tada prie jūsų namų slenksčio padėjo laidotuvėms skirtų gėlių krepšelius?
– Nustatė remdamiesi psichiškai nesveiko žmogaus parodymais. Dėl šio įvykio buvo ir teismas. Tiesa, neseniai šią bylą nuspręsta tirti iš naujo.
Minėtas psichikos sutrikimų turintis žmogus buvo dažnas prieš pedofilus kovojančių D. Kedžio rėmėjų organizuojamų mitingų dalyvis, rimtas aktyvistas.
Jis ne kartą pastebėtas įvairiose jų organizuotose akcijose.
Psichologei jis pareiškė, kad neva norėjo padėti gėlių Vaidui, bet padėjo prie A. Milinio namų, nors Vaidas jau negyveno pas mus. Jis aiškina, kad tai buvo tiesiog ,,techninė klaida“ – neva padėjo ne toje vietoje.
Sekliai žavi profesionalumu
– Ko gero, liūdnai susiklostę žmonių likimai puikiai iliustruoja, kokio plauko žmonės rinkdavosi Garliavoje, Klonio gatvėje, prie D. Kedžio artimųjų namų, ir aršiai pasisakė gindami esą pedofilų išniekintos mažosios mergaitės teises.
– Šį vyrą esu mačiusi fotografijose net keliose piketų ir protestų akcijose. Tai „etatiniai“ piketuotojai, kurie nemažai laiko praleido ir Garliavoje.
Manau, ten buvo nemažai tokių probleminių žmonių.
– Kaip šiandien į jus žiūri D. Kedžio artimieji – N. Venckienė ir jos ištikimiausia palaikymo komanda?
– Konkretūs kaltinimai ar šmeižtas iš N. Venckienės manęs nepasiekė, bet tarp D. Kedžio šalininkų esu vadinama Marinina (Aleksandra Marinina yra populiarių rusų detektyvų rašytoja – red. past.). Tai viena mano pravardžių.
Šie žmonės manęs nekenčia, nes esu pasamdžiusi keletą privačių detektyvų įmonių, kurios padės atsakyti į pagrindinius klausimus: kas mus sekė, kodėl Vaidas buvo paverstas pedofilu Aidu. Galų gale bus išsklaidytos visos abejonės dėl jo žūties ir šio nusikaltimo vykdytojų.
– Galbūt detektyvai jums jau pateikė pritrenkiančių sūnaus žūties tyrimo faktų?
– Kol kas nenoriu apie tai garsiai kalbėti, bet jų surinkti duomenys iš tiesų tikslūs. Svarbiausia – patikrinti kelių šaltinių.
Man patinka, kaip tie žmonės dirba. Jie tikrai geriau, greičiau, efektyviau dirba už policiją. Suprantu, kad per ekonomikos krizę tyrėjai užversti bylomis. Šiuo atveju, privatūs ir profesionaliai dirbantys sekliai yra labiau susikoncentravę ištirti vieną nusikaltimą, tad tikimės gerų rezultatų.
Padėjo slėptis informatoriui
– Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad jūs artimai siejama su žurnalistų ne vertingu informatoriumi, o provokatoriumi vadinamu M. Žalimu. Rašyta, kad pirmojo susitikimo metu jam perdavėte kelis tūkstančius litų. Tokios sklandančios nemalonios kalbos – tiesa ar melas?
– Nežinau, koks turėčiau būti žmogus, kad po pirmojo pažinties pusvalandžio nepažįstamam vyriškiui perduočiau tūkstančius litų. Už ką?
Tokių didelių pinigų grynaisiais nesinešioju. Pinigus laikau banke. Be to, iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, kad jo pasakojama istorija yra tiesa.
Pirmąsyk apie M. Žalimą išgirdau iš žurnalisto Virginijaus Gaivenio. Paskui sužinojau, kad po televizijai duoto interviu M. Žalimas rimtai svarsto, kur jam pasislėpti artimiausiomis dienomis, nes būta žinių, kad nuo tos akimirkos jį kažkas nori sunaikinti, siekia suklastoti bylą, kurioje jis buvo minimas.
Iš M. Žalimo išgirdusi tokius kraupius dalykus visą naktį negalėjau sumerkti akių. Grįžau į viešbutį, kuriame buvau apsistojusi, ir labai prastai pasijutau.
Mane apėmė didelis šokas. Kolegė jau norėjo kviesti medikus.
Kitos dienos popietę vėl susitikau su M. Žalimu. Viską įdėmiai išklausiusi pradėjau tikėti šia nemalonia istorija.
Kai iš jo išgirdau, kad D. Kedys buvo surinkęs svarbią informaciją apie mūsų šeimą – gyvenamosios vietos adresą, mašinų registracijos numerius, supratau, kad jį reikia apsaugoti ir kuo greičiau perduoti prokurorams.
Nutariau, kad šį žmogų reikia skubiai paslėpti, nes jo gyvybei gresia pavojus. Jis sutiko, nes žinojo, kad net trumpam patekęs į areštinę bus sunaikintas.
Bendrauja su M. Žalimo šeima
– Nurimus Kriminalinės policijos biuro viršūnes sutrikdžiusio skandalo bangoms, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad M. Žalimas kelis kartus painiojosi, keitė anksčiau duotus parodymus. Nejaugi vis dar tikite juo?
– Kaip netikėti, jei visi jo parodymai pasitvirtino. Peršasi išvada, kad arba kas nors iš pareigūnų meluoja, arba tai yra žurnalistų interpretacijos.
Kai su M. Žalimu susitikau Kaune, mano pirmieji jam ištarti žodžiai buvo tokie: „Nedrįsk meluoti, čia ne televizija. Tu pasirašysi po melagingais parodymais. Sakyk viską labai tiksliai ir tai, ką gerai atsimeni.“
– Ar iki šiol bendraujate su M. Žalimu?
– Su jo žmona dažnai bendrauju. Tai jauna, nepaprastai protinga, graži ir gera moteris. Stebiuosi ja. Net tokios sunkios situacijos metu ji rašo disertaciją, augina mažą vaiką ir stengiasi išlikti rami, kai spaudoje dažnai liejamas purvas ant jos sutuoktinio.
Išvargino persekiojimas
– Jums teko bendrauti ir su D. Kedžio gerbėjais, ir buvusiais draugais, ir pareigūnais, tiriančiais šią painią bylą. Ar pastebėjote, kad jus stebi specialiosios tarnybos?
– Labai norėčiau grįžti į ankstesnį ramų savo gyvenimą, ramiai leisti dienas. Tačiau noriu sužinoti tiesą, kas nužudė mano sūnų.
Išties ne kartą pastebėjau, kad esu sekama.
D. Kedžio gerbėjai uoliai stengėsi mane nufotografuoti. Jiems buvo žinomos visos smulkmenos – net kiek surūkydavau cigarečių policijos komisariato balkone.
Buvo bandymų mane sukompromituoti ir nufotografuoti su tam tikrais pareigūnais. Prikišti, kad neva nederamai elgiuosi.
Kažkas pasiglemžė mano sūnaus gyvybę, o dabar nori sutrypti ir mūsų visos šeimos gyvenimą.
Du kartus kreipiausi į generalinį prokurorą dėl apsaugos. Man susidaro įspūdis, kad jos specialiai neskiria, kad būtų galima su mumis susidoroti.
Patikėkite, tikrai turiu dėl ko nerimauti, nes esu dviejų pusių taikinys – manęs nekenčia D. Kedžio pasekėjai. Kai kuriems jų atrodo, kad esu slapto pedofilų klano atstovė ir net mistinės organizacijos, siekiančios susidoroti su N. Venckiene, lyderė.
Iš kai kurių pareigūnų jaučiu nuolatinę neapykantą. Juk sumaišiau jų mestas kortas, kai padėjau M. Žalimui susisiekti su prokurorais iš Vilniaus.
TIK FAKTAI
Yra duomenų, kad D. Kedys, R. Ivanauskas ir M. Žalimas artimus ryšius palaikė nuo 2005 metų.
Šie trys draugai nuolat laiką leisdavo Kaune, Klaipėdoje, Juodkrantėje, lankydavosi baruose, naktiniuose klubuose, pas merginas.
Anot M. Žalimo, tarp D. Kedžio aukų buvo įvardijamas ir M. Milinienės vyras A. Milinis – tuometis Kauno apygardos teismo pirmininkas.
„Neturiu supratimo kodėl mano vyras pateko į šią istoriją. Neva dėl to, kad jis užstojo teisėjus, kurie dangstė pedofilus. Kalbėta, kad, be nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus, dar trys teisėjai pavadinti pedofilais, kai atsisakė dirbti su N. Venckiene“, – sakė M. Milinienė.
Generalinės prokuratūros atstovų teigimu, dalyvavimu 2009 metų spalio 5-osios skerdynėse įtariamas R. Ivanauskas teisėsaugai skundžiasi Alzheimerio liga ir regėjimo sutrikimais, todėl neseniai buvo paleistas į laisvę.
Taip pat įtarimai pareikšti jo vaiko motinai Eglei Barauskaitei ir D. Kedžio bičiuliui Albertui Žiliui iš Juodkrantės.
