Mažamečių tėvai pagaliau turėtų atsikvėpti – dėl vietų darželiuose kovoti nebeteks, o ir paskutinių centų jiems krapštyti nereikės. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) paruoštas nevalstybinių darželių plėtros planas, lengvatos norintiems kurti privačias ikimokyklinio ugdymo įtaigas nors ir skamba optimistiškai, tačiau nesukels radikalių permainų šioje rinkoje, teigė Balsas.lt kalbinti pašnekovai.
ŠMM tikina, jog netrukus bus galima laukti palengvėjimo: tėvai nebeturės laukti kelis metus, norėdami leisti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes parengtas planas – dešimties žingsnių programa – skatins privačių darželių steigimąsį ir neoficialiai veikiančių legalizavimąsį. Programa siūloma atsižvelgiant į vyriausybės priimtus pokyčius: nuo šiol ne tik moksleiviams, bet ir darželinukams bus skiriamas metinis lėšų krepšelis, į kurį galės pretenduoti ir privačios įstaigos.
Šalyje – šimtai nelegalių darželių
Masiškai trūkstant vietų valstybinėse ikimokyklinio švietimo įstaigose, populiarėja ne tik privatūs darželiai, tačiau ir nelegalūs, kurių, kaip teigia ŠMM, Lietuvoje apskaičiuojama apie šimtą. Auklėjimo paslaugas savuose namuose teikiantys žmonės dažnai dirba nelegaliai, kartais savo veiklą legalizuoja verslo liudijimu ir maisto tiekimo pažymėjimu.
ŠMM parengtas ikimokyklinio ugdymo plėtros planas bandys gelbėti pakankamai beviltišką darželių trūkumą šalyje. Supaprastinti higienos normų reikalavimai bei detalus darželio steigimo planas jau skatina daugumą nelegalių darželių legalizuotis. Švietimo ir mokslo ministerijos ikimokyklinio ugdymo ir pradinio skyriaus specialistė Ilona Grigaravičienė tikina, jog per savaitę sulaukia iki dvidešimt susidomėjusių skambučių.
Vieno „nelegalaus“ darželio įkūrėja Ieva (vardas pakeistas – aut. past.) nuosavame name kasdien priglaudžia dešimt vaikų. Kartu su seserimi auklėjimo pareigomis besidalijanti mergina teigė dirbanti pagal verslo liudijimą bei maisto tvarkymo pažymėjimą. Tiek ir pakanka norint prižiūrėti dirbančių tėvų vaikus. Tačiau Ieva tikino, jog jau pradėjo domėtis galimybe legalizuoti veiklą. „Jei tik gausime higienos normų pažymėjimą“, – teigė mergina, pridūrusi, jog šis procesas nėra toks jau paprastas.
Siūlomi ikimokyklinukų krepšeliai – per maži
ŠMM tikina, jog spartų privačių vaikų darželių steigimąsį turėtų paskatinti nuo 2011 metų įvedamas ikimokyklinio krepšelio principas, kuriuo galės naudotis ir privačios įstaigos. Vaikui metams bus skiriama 2555 litų – 4 ugdymo valandoms per dieną arba 20 valandų per savaitę.
Tačiau, kaip teigė VŠĮ „Namų darželis“ direktorė Audronė Kancė, tokie pinigai – per maži, kad ženkliai pakeistų ikimokyklinio ugdymo paslaugų kainas. Pasak jos, skiriami pinigai turėtų būti bent du kartus didesni, tad mėnesio vaikų darželio kaina siektų 500 – 600 litų.
„Ši paslauga yra brangi, nes ugdymo veikloje dalyvauja daug suaugusių žmonių – vien jų atlyginimams išleidžiama virš pusės biudžeto“, – tikino moteris, pridūrusi nesitikinti, jog nuo kitų metų ženkliai padidės privačių darželių skaičius.
Pasak direktorės, nežinia, ar daugelis neteisėtai veikiančių darželių bandys legalizuotis: „Žmonės, dirbantys su auklių patentais arba visai „juodai“, dar gerai pasiskaičiuos, ar apsimoka steigti darželį. Skiriamas krepšelis ne ką padės.“
Moteris priminė, jog šiemet Vilniaus savivaldybė pirmąkart buvo priversta apskaičiuoti, kiek mėnesiui kainuoja išlaikyti vieną vaiką. Oficialiai deklaruota – 1100 litų. Pasak A. Kancės, daugelio privačiai veikiančių darželių kainos ne ką didesnės nei savikaina.
„Namudiniai“ laisvai legalizuosis
ŠMM atstovė I. Grigaravičienė patikino, jog galimybės įkurti vaikų darželį – itin palankios. Specialistė, paklausta, ar net butuose vaikus auklėjantys asmenys galės tokią veiklą legalizuoti, patikino, jog net ir darželiui komunaliniame name – žalia šviesa. Moteris priminė, jog vienintelė rimtesnė kliūtis – higienos normų atitikimas. „Vienas pagrindinių steigimo suvaržymų buvo higienos inspekcijos reikalavimas keisti patalpų arba pastatų paskirtį. Dabar to nebereikia“, – teigė I. Grigaravičienė.
Tačiau anksčiau minėta Ieva pripažino, jog darželiui funkcionuoti bute – neįmanoma. Privačiame name vaikus prižiūrinti mergina patvirtino, jog didžiausia kliūtis steigtis darželiui bute – kaimynų nesutikimas. „Kaimynai ilgai neapsikęstų ir iškeldintų. Taip jau ne kartą buvo atsitikę“, – teigė Ieva, pridūrusi, jog ir leidimas tokiai veiklai kelių kambarių bute nebus lengvai išduodamas.
Augs valstybinių darželių kokybė
Greičiausiai svarbiausia organizuojamų pokyčių teigiama pasekmė – ikimokyklinių ugdymo mokyklų teigiamų paslaugų kokybė. Privataus darželio direktorė A. Kancė pritaria, jog steigiantis privatiems darželiams, bus priversti stengtis ir valstybiniai.
Su tuo sutinka ir Pilaitėje esančio valstybinio vaikų darželio „Pilaitukas“ direktorės pavaduotoja Jurga Lapinskienė. Moteris mano, kad gal naujų privačių įstaigų steigimasis nebus itin staigus, tačiau privers į besikeičiančias sąlygas reaguoti ir valstybiniai darželiai.
Greičiausiai laiko, kuomet valstybinės įstaigos kovos dėl mokyklinukų, dar reikia palaukti. „Pilaitukas“ direktorės pavaduotoja tikina, jog šiuo metu egzistuojančios eilės – milžiniškos. Viename sparčiausiai augančių rajonų tėra du darželiai, kuomet kasmet į naujai pastatytus kvartalus keliasi šimtai jaunų šeimų.
„Tėvai vos susilaukę vaikelio turėtų nedelsti ir jau į jį užsirašyti. Neuždelsus vieta darželyje po dvejų metų turėtų būti“, – patarė moteris.
